Keletą metų atsitraukiau nuo petunijų. Vietoje jų sodinau balsamines, katarantusus ir pelargonijas su plaukuotais lapais. Tačiau šiemet kažkas manyje pasikeitė ir vėl nusprendžiau pabandyti.
Sėjau būtent tokį petunijos sėklų mišinį. Sėklas rinkausi ilgai ir atidžiai, todėl sėjau tik viduryje kovo.
Sėklos nekainavo brangiai — tačiau sudygo tik 7 daigeliai. Šis petunijų veislės tipas labai ir labai pradžiugino mane visą vasarą.
Pastebimi privalumai
Plius Nr. 1. Pasodinau labai mažame žemės volume. Daigelius sodinau į balkoninius vazonėlius po 2–3 augalus. Vazonėlio tūris buvo vos 10 l. Taigi vienai petunijai teko tik apie 3–4 l žemės.
Plius Nr. 2. Aš neskinu nė vieno nuvytusio žiedo. Neišlaidavau laiko tvarkymui. Nuvytę žiedai tiesiog pasislėpdavo po naujais lapais ir žiedais. Ant palangės ir prie namo nebuvo jokio šlamšto. Be to, petunijos užaugo prabangiais ampeliniais ūgliais iki 65 cm ilgio, nors ant pakuotės buvo nurodyta 80 cm. Net ir audra joms nebuvo baisi — šakos ne lūžo.
Plius Nr. 3. Niekada jų nekarpiau. Žydėjimas buvo nepertraukiamas. Net ir rugpjūčio 28 d. jos atrodė puikiai. Nebuvo reikia laukti poros savaičių vidury vasaros, kol po genėjimo krūmai vėl apris ir sužydės.
Plius Nr. 4. Žydi nenutrūkstama lavina. Tarsi žiedų krioklys. Ir jie neišblunka nuo saulės.
Plius Nr. 5. Nė vieno kenkėjo ar ligos. Visą sezoną — puiki sveikata.
Kaip tręšiau šią grožybę
Sodinimo metu įterpiau Osmocote trąšas veikimui iki 5 mėnesių. Stengiausi prie kiekvieno laistymo arba per laistymą į vandenį pridėti trąšų. Nebūtina naudoti visos dozės.
Pradžioje naudojau biogumuso ir žaliąjį Crystalon, o vėliau pereidavau prie raudonojo Crystalon ir „tomat“ tipo trąšų — intensyvesniam žydėjimui.
Koks šios veislės pavadinimas
Manau, daugelis ją atpažins. Tai ampelinė petunija „Velvet purpurinė“, surfinijos tipo. Taigi, jei bijote sodinti petunijas dėl sudėtingos priežiūros, pabandykite šią veislę.
Pagrindinis dalykas man — jai pakanka net ir nedidelio žemės tūrio pasodinimui.
