Vilniuje vairuotojai per metus spūstyse vidutiniškai praleidžia 121 valandą. Tai prilygsta daugiau nei 15 darbo dienų arba kiek daugiau nei penkioms paroms. Viešai paskelbta statistika rodo, kad pagal šį rodiklį sostinė lenkia net Varšuvą ir Miuncheną.
Ar tokią padėtį lemia nepakankamai išplėtota miesto infrastruktūra, ar prie spūsčių prisideda ir patys vairuotojai? Kodėl prasidėjus mokslo metams eismas Vilniuje ima strigti dar prieš 7 valandą ryto? Ar metro galėtų tapti atsaku į šią problemą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova ir bendrovės „MC Mobility Consultants“ atstovas Dovydas Skrodenis.
O. Židovlenkovos vertinimu, sostinės spūstis lemia kelių veiksnių visuma. Ji atkreipė dėmesį, kad šiuo metu išrausta praktiškai kiekviena gatvė, tačiau dalis darbų yra užkonservuoti ir nevyksta. Be to, gatvės masiškai siaurinamos, todėl mažėja ne tik jų pralaidumas, bet ir transporto priemonių greitis.
Anot jos, dėl tokios situacijos vairuotojai ima vis labiau pykti. Įtampa kyla ne tik dėl valdžios sprendimų, bet ir tarp pačių eismo dalyvių, todėl pagarba kitiems vairuotojams nustumiama į antrą planą.
Židovlenkova teigė, kad tuomet vairuotojai gali nebenorėti praleisti kitų, užleisti kelio ar net pradėti svarstyti apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jos žodžiais, kantrybė jau senka, nors rugsėjis dar neprasidėjo.
D. Skrodenis, vertindamas duomenis apie ilgą laiką, praleidžiamą Vilniaus spūstyse, juokais pastebėjo, kad šias valandas būtų galima išnaudoti klausantis knygų ar kitos informacijos. Vis dėlto jis pabrėžė, kad problemos nereikėtų aiškinti vien infrastruktūros trūkumais – tai esanti kompleksinė situacija.
Jo teigimu, Vilniaus vidutinis transporto greitis iš esmės beveik nesiskiria nuo Varšuvos ar Berlyno. Tačiau kituose miestuose veikia našesnės viešojo transporto sistemos, tarp jų tramvajai ir metro, todėl gyventojai turi daugiau alternatyvų kelionėms automobiliu.
Skrodenis sutiko, kad gatvių remontai, jų iškasimas ir ilgas darbų stabdymas daro tiesioginę įtaką spūstims. Kita vertus, be kelių darbų infrastruktūros pagerinti, gatvių praplėsti ar atlikti kitų esminių pokyčių taip pat neįmanoma, todėl su dalimi nepatogumų tenka susitaikyti.
Vis dėlto kritinėse Vilniaus transporto arterijose darbai, jo nuomone, galėtų būti organizuojami greičiau ir nepaliekami ilgam laikui. Tokios užkonservuotos zonos iškreipia realias eismo sąlygas ir sukuria spūstis, kurių kitu atveju galėtų nebūti.
Kalbėdamas apie miesto transportą apskritai, D. Skrodenis ragino vertinti ne pavienes gatves ar maršrutus, o visą sistemą – kaip turėtų veikti miestas ir aplinkkeliai. Jo teigimu, kai kurios gatvės gali dubliuoti viena kitą ir nebeatitikti savo pagrindinės funkcinės paskirties.
Visą laidos „Dienos pjūvis“ įrašą galite peržiūrėti šio straipsnio viršuje.
