Slovakijoje kilo skandalas dėl naujos automatinės Kelių eismo taisyklių pažeidimų kontrolės sistemos. Nacionalinio saugumo biuro (NBÚ) specialistai viename iš bandytų greičio matuoklių aptiko rusiškos kilmės komponentų, dokumentuose nenurodytų ryšio galimybių ir rimtų kibernetinio saugumo spragų.
Didžiausias dėmesys teko stacionariems „Nero R-One“ greičio matuokliams su kameromis. Oficiali jų gamintoja – Kipre registruota bendrovė „Sodasus“. Vis dėlto Slovakijos Vidaus reikalų ministerijai kilo abejonių dėl įrangos kilmės, todėl ji paprašė NBÚ atlikti nepriklausomą saugumo patikrinimą.
Įrenginyje aptikti 12 rusiškų telefono numerių
Rugpjūčio 14 dieną NBÚ paskelbė įspėjimą apie analizuotose kelių eismo kontrolės sistemose nustatytas rimtas kibernetines rizikas.
Specialistai užfiksavo skirtumų tarp dokumentuose aprašytos ir faktiškai rastos ryšio sąsajų konfigūracijos. Taip pat buvo aptiktos iš anksto įdiegtos nuotolinio prisijungimo ir valdymo priemonės, neaiški aparatinės bei programinės įrangos kilmė ir nepakankama programinės įrangos apsauga. NBÚ šias sistemas įvertino kaip reikšmingą kibernetinę grėsmę.
Daugiau informacijos, remdamasi išsamia NBÚ analize, paskelbė Slovakijos televizija „Markíza“.
Jos gautame dokumente nurodoma, kad patikrintame „Nero R-One“ matuoklyje buvo įrengtas papildomas 3G/4G mobiliojo ryšio modulis. Be to, jame rasta 12 iš anksto įrašytų rusiškų telefono numerių.
Dar viena spraga leido be slaptažodžio pasiekti kameros vaizdo srautą per RTSP sąsają, jeigu asmuo turėjo prieigą prie atitinkamo tinklo.
Techniniai sutapimai nukreipė į Rusijos gamintoją
Slovakijos saugumo specialistų įtarimų sukėlė ne viena atskira įrenginio detalė.
Viešame įspėjime NBÚ, be „Nero R-One“, paminėjo ir Rusijos bendrovės „Simicon“ gaminamus „Cordon“ serijos greičio matuoklius. Tyrėjai nustatė techninių panašumų, leidusių „Nero R-One“ įrangą susieti su rusiška „Cordon“ technologija.
„Markíza“ paskelbtoje analizės dalyje teigiama, kad „Nero R-One“ turi perženklintų rusiškų „Cordon“ kamerų požymių. Specialistų vertinimu, tokios pačios dokumentuose neaprašytos ryšio funkcijos ir programinės įrangos pažeidžiamumai gali būti būdingi ir kai kuriems „Cordon PRO.M“ įrenginiams.
Tačiau nėra duomenų, kad Rusijos institucijos ar kiti su Rusija susiję asmenys būtų iš tikrųjų nuotoliniu būdu prisijungę prie Slovakijoje bandytų kamerų. Saugumo institucijos nurodo technines galimybes ir pažeidžiamumus, bet nekalba apie nustatytą šnipinėjimo atvejį.
Ministerija atsisakė tolesnio bendradarbiavimo
Abu radarus Slovakijos Vidaus reikalų ministerijai pateikė IT bendrovė „Soitron“. Iš pradžių ministerija ir tiekėjas teigė neturintys informacijos, kad įranga galėtų būti rusiškos kilmės. Po NBÚ patikrinimo vidaus reikalų ministras Matúšas Šutajus Eštokas pripažino, jog įrenginiuose rasta rusiškų komponentų ir kad jie kelia saugumo riziką.
Ministerija paskelbė su „Soitron“ šiame projekte daugiau nebedirbsianti. Bendrovė atmetė kaltinimus, kad sąmoningai klaidino ministeriją, ir teigė institucijoms pateikusi visą tuo metu turėtą informaciją apie įrangą.
Situaciją taip pat nagrinės teisėsauga. Slovakijos generalinis prokuroras Marošas Žilinka pavedė Bratislavos prokuratūrai įvertinti aplinkybes, susijusias su įtartinų kamerų įsigijimu ir naudojimu.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
