Susisiekimo ministerija, vadovaujama ministro Juro Taminsko, siūlo kai kuriose Lietuvos automagistralių atkarpose leistiną greitį padidinti nuo 130 iki 140 km/h. Tačiau toks pakeitimas galiotų ne visuose keliuose ir ne visus metus – konkrečias vietas parinktų „Via Lietuva“, įvertinusi dangos būklę, avaringumą ir kitus saugumo kriterijus.
Eismo ekspertas Artūras Pakėnas tokį sumanymą vertina skeptiškai ir mano, kad jis labiau populistinis nei iš esmės keičiantis eismo situaciją. Dalis vairuotojų taip pat sako, kad pirmiausia reikėtų sutvarkyti kelius, o tik tada svarstyti apie didesnį greitį.
Greitis galėtų siekti 140 km/h
Juras Taminskas teigia, kad automobilių technologijos gerėja, o tvarkinga kelio danga leidžia saugiai sutrumpinti kelionės laiką. Ministro siūlymu, tam tikrose autostradų atkarpose vairuotojams būtų leidžiama važiuoti iki 140 km/h.
Vis dėlto A. Pakėnas abejoja, ką praktiškai pakeistų greičio padidinimas nuo 130 iki 140 km/h. Jo teigimu, dalis vairuotojų ir dabar važiuoja tokiu tempu, nes spidometrai gali rodyti ne visiškai tikslų greitį.
Vilniečiai taip pat atkreipia dėmesį į kai kurių kelių būklę. Gyventojai pasakojo, kad važiuojant Panevėžio ar Ukmergės kryptimi automobilį mėto, todėl dabartinio 130 km/h greičio jiems esą pakanka. Kiti pabrėžė avaringumą ir svarstė, kad leidus važiuoti 140 km/h dalis vairuotojų dar pridėtų 10 km/h. Jų nuomone, pirmiausia būtina sutvarkyti kelius.
Ministras tikina, kad kelio dangos būklė gerės. Jo teigimu, šiemet bus sutvarkyta daugiau kaip 100 kilometrų kelių, o 2028 metais Vilniaus–Klaipėdos ir Vilniaus–Panevėžio automagistralės turėtų būti idealios dangos būklės.
Sprendimą, kuriuose ruožuose būtų galima važiuoti 140 km/h, priimtų „Via Lietuva“. Būtų vertinama, ar kelyje nėra provėžų, paviršinio vandens ir kitų aplinkybių, galinčių lemti vandens pleišto susidarymą tarp padangų ir kelio. Didesnis greitis būtų leidžiamas tik šiltuoju metų laiku arba ruožuose, kuriuose įrengti kintami informaciniai ženklai, kaip šiuo metu atkarpoje tarp Vilniaus ir Kauno.
Vertinant galimybę didinti greitį būtų atsižvelgiama ir į avaringumą. Pernai nuo sausio iki rugpjūčio vidurio Lietuvos keliuose žuvo 80 žmonių, šiemet per tokį pat laikotarpį – 75. Tačiau sužeistųjų skaičius išaugo nuo 1 tūkst. 990 iki 2 tūkst. 10.
„Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas pabrėžė, kad daugiausia mirtinų eismo įvykių įvyksta ne automagistralėse, o mažesnės reikšmės keliuose, ypač krašto keliuose, kuriuose didžiausias leistinas greitis siekia 90 km/h.
Numatyta ir daugiau eismo taisyklių pakeitimų
Ministerija siūlo ne tik didinti leistiną greitį. Sunkiasvorių transporto priemonių ir autobusų vairuotojai turėtų vežiotis sniego grandines. Taip pat būtų įteisinti nauji kelio ženklai.
„A+“ juostomis galėtų važiuoti specialiomis spalvomis pažymėtos policijos, muitinės ir kitų tarnybų transporto priemonės, taip pat vandeniliu varomi automobiliai. Lietuvoje tokių transporto priemonių kol kas galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. A. Pakėnas šį siūlymą pašaipiai palygino su leidimu tomis juostomis važiuoti marsiečiams.
J. Taminskas taip pat siūlo grąžinti reikalavimą, kad visoje šalyje veikiančių šviesoforų žalias signalas prieš užsidegant kitai spalvai mirksėtų.
Be to, 1 ir 1,5 metro šoniniai atstumai, kurių vairuotojai turi laikytis lenkdami dviratininkus ar paspirtukininkus, būtų rekomendaciniai. Šis reikalavimas visuomenėje sulaukė kritikos dėl griežtų sankcijų, įskaitant teisės vairuoti atėmimą. A. Pakėnas abejojo, ar tokią nuostatą apskritai būtina įtvirtinti įstatyme.
Jei pakeitimams pritartų Vyriausybė, naujos taisyklės, įskaitant galimybę kai kuriuose automagistralių ruožuose važiuoti 140 km/h, įsigaliotų nuo šių metų lapkričio 10 dienos. Mirksintis žalias šviesoforo signalas būtų grąžintas nuo kitų metų lapkričio 1 dienos.
