Seimas antradienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos veto, kuriuo atšaukiamas griežtesnis reikalavimas dešimtokams per Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) pasiekti nustatytą kartelę.
Už tokį sprendimą balsavo 98 parlamentarai, prieš buvo 3, o 2 susilaikė.
Parlamentas nusprendė prezidento siūlymu reikalavimo, kad pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik PUPP metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, įsigaliojimą nukelti iki 2029 metų rugsėjo 1 dienos.
Opozicija paragino ministrę prisiimti atsakomybę
Vakarinio posėdžio pradžioje liberalas Simonas Kairys priminė, kad anksčiau mokiniai, pasiekę prastus rezultatus, negalėdavo tęsti mokslų aukštesnėse klasėse.
Jo teigimu, dabar mokymosi sistemoje iš esmės neliko aiškios kartelės, todėl vaikas gali būti keliamas iš pirmos į dvyliktą klasę be pakankamai ryškaus pasiekimų įvertinimo.
S. Kairys pabrėžė, kad pirmiausia būtina nustatyti, kuriems mokiniams reikia pagalbos, ir ją suteikti, kad jie galėtų gerais rezultatais išlaikyti valstybinius brandos egzaminus.
Parlamentaras taip pat kritikavo idėją PUPP laikyti tik diagnostiniu, o ne slenkstiniu vertinimu. Pasak jo, jei mokytojams, tėvams ir mokiniams bus siunčiama žinia, kad PUPP neturi reikšmės, tampa neaišku, kaip tinkamai organizuoti pagalbą.
Liberalas kritikos skyrė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrei Ramintai Popovienei. Jis ragino pritarti kompromisiniam sprendimui, tačiau kartu pabrėžė, kad parlamentas turėtų atsisakyti galios žaidimų bei bandymų komunikaciškai užmaskuoti priimamus sprendimus. S. Kairio teigimu, švietimo ministrės „katino dienos baigėsi“ – jai reikia atlikti darbus ir prisiimti atsakomybę.
O. Leiputė: ministrei svarbus kiekvienas mokinys
Socialdemokratė Orinta Leiputė pareiškė, kad partija didžiuojasi ir vertina ministrę R. Popovienę, kuriai, jos teigimu, rūpi kiekvienas vaikas – nesvarbu, ar jis mokosi sostinėje, ar nedidelėje regiono mokykloje.
O. Leiputė sakė, kad ministrės gebėjimas atsižvelgti į įvairias priežastis, dėl kurių mokinys negali išlaikyti PUPP, rodo jos požiūrį į situaciją.
Pasak parlamentarės, prezidentas iš esmės sutinka, kad PUPP slenkstis neturėtų būti įvestas iš karto, nes švietimo sistema tam dar nepasirengusi. Ji priminė, kad reikalavimui įsigaliojus nuo rugsėjo 1 dienos, PUPP neišlaikę mokiniai netektų galimybės rinktis profesijų net 80 proc. profesinio mokymo mokyklų.
O. Leiputė ragino pritarti sprendimui ir likusius trejus metus skirti spragoms šalinti bei reformoms, kurios buvo įgyvendintos dešiniųjų valdymo laikotarpiu, tvarkyti. Jos teigimu, slenkstis gali būti taikomas tik tada, kai mokinys turi realią galimybę jį pasiekti.
Po balsavimo – priekaištai valdantiesiems
Po balsavimo liberalas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad valdantieji ką tik balsavo prieš savo pačių priimtą įstatymą, kurį buvo pateikusi ministrė R. Popovienė.
Jis taip pat priminė, kad du ministrės įsakymus buvo panaikinęs Vyriausiasis administracinis teismas, ir sarkastiškai palinkėjo toliau didžiuotis jos pasiekimais.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas atsakė, kad parlamentarai didžiuojasi ministre Raminta Popoviene ir Lietuvos Respublikos prezidentu Gitanu Nausėda.
Reikalavimas buvo nukeltas ne pirmą kartą
Švietimo įstatymo pataisos Seime priimtos dar 2022 metais. Jose buvo numatyta, kad pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir PUPP surinkus ne mažiau kaip 4 balus.
Pakeitimų, kurie turėjo įsigalioti 2024 metais, pradžia vėliau buvo nukelta iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje Seimas priėmė sprendimą atsisakyti reikalavimo nuo šių metų rugsėjo 1 dienos pasiekti bent slenkstinį PUPP lygį norint įgyti pagrindinį išsilavinimą.
Šis sprendimas sukėlė dalies švietimo bendruomenės nepasitenkinimą. Į prezidentą G. Nausėdą kreipėsi 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos, prašydamos vetuoti Seimo priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo.
Liepos pabaigoje šalies vadovas grąžino Seimui pakartotinai svarstyti pataisas, kuriomis buvo atsisakoma nuo rugsėjo turėjusių įsigalioti griežtesnių pagrindinio išsilavinimo reikalavimų.
