Labiausiai savaitgalį Lietuvą nusiaubusiuose regionuose šiuo metu stinga elektros generatorių, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba.
Antradienį žurnalistams jis nurodė, kad generatoriai būtų greičiausias būdas laikinai ir vietiniu mastu užtikrinti elektros tiekimą tais atvejais, kai jo nepavyksta atkurti pakankamai sparčiai.
Pasak R. Dilbos, didesnio pajėgumo generatoriais turi pasirūpinti valstybė, o savivaldybės, ypač jų strateginės įmonės, privalo turėti tokią įrangą kaip rezervinį elektros energijos šaltinį.
Prezidentūra taip pat ragina sparčiau įgyvendinti elektros tinklų kabeliavimo programą. R. Dilbos teigimu, dabartinių darbų apimčių nepakanka, kad po panašaus masto audrų tiekimas būtų atkurtas per 72 valandas.
Šiemet planuojama turėti apie 600 km kabeliuotų linijų, o iki 2028 metų numatyta sukabeliuoti 2 tūkst. kilometrų. Tam jau skirtas finansavimas, tačiau, prezidento patarėjo vertinimu, tokio tempo nepakanka.
Norint audrų padarinius pašalinti per 72 valandas ir nepatirti prievolės mokėti kompensacijas ESO klientams, reikėtų sukabeliuoti 6 tūkst. kilometrų linijų.
Trečiuoju prioritetu Prezidentūra įvardija elektros tiekimo atkūrimo pajėgumų didinimą. R. Dilba pabrėžė, kad taupyti šioje srityje negalima, o darbams būtina pasitelkti visus kvalifikuotus rangovus, tarnybas ir specialistus.
Įvertinus audros žalą, Lietuva taip pat galėtų kreiptis į Europos Komisiją dėl finansinės paramos. Be to, reikėtų panaudoti specialias pagalbos priemones nuo stichijos nukentėjusioms grupėms, įskaitant žemdirbius.
R. Dilba sakė, kad šiuo metu vertinama audros padaryta žala. Europos Sąjungoje yra mechanizmas, leidžiantis dėl klimato kaitos sukeltų gamtos stichijų kreiptis į EK. Jo teigimu, šia galimybe būtina pasinaudoti. Jis taip pat paminėjo, kad Latvija jau yra išreiškusi tokį ketinimą, todėl Lietuvai reikia apskaičiuoti žalą ir pateikti Komisijai reikalingus dokumentus.
ESO darbo tempas Prezidentūros netenkina
Prezidento patarėjas pripažino, kad praėjusio savaitgalio audra buvo beprecedentė, tačiau pabrėžė, jog elektros tiekimo atkūrimo sparta Prezidentūros netenkina.
Per valandą elektros energijos neteko apie 100 tūkst. klientų, o vienu metu be elektros buvo maždaug 270 tūkst. vartotojų. Praėjus 72 valandoms, jų skaičius sumažėjo iki 93 tūkst.
Nors atkūrimo darbai vyksta, siekiama, kad tokio pobūdžio audrų padariniai būtų visiškai pašalinti per 72 valandas. Todėl dar likę sutrikimai, pasak R. Dilbos, turi tapti pamokomis ateičiai.
Greitesniam darbui galima būtų pasitelkti užsienio operatorius, tačiau šįkart audra smarkiai paveikė ir Latvijos elektros tinklus, todėl kaimyninės šalies pajėgumai nebuvo prieinami. Dėl to Lietuvai tenka sutelkti didžiausias savo specialistų pajėgas.
Užsienio rangovų pagalba jau buvo pasitelkta šalinant 2024 metų audros padarinius – tuomet Lietuvai padėjo Latvijos operatorius. Šįkart latviai susiduria su panašia situacija ir savo pajėgumų skirti negali.
Prezidentūros atstovas dar kartą paragino įvertinti ir sutelkti visus energetikos bei elektros specialistus, galinčius prisidėti prie tiekimo atkūrimo ir paspartinti darbus.
Antradienį šalies vadovas audros padarinių šalinimą aptarė su Utenos rajono meru ir premjeru Mindaugu Sinkevičiumi. R. Dilbos teigimu, savivaldybės bei Vyriausybės vadovas įvardijo panašias problemas ir jų sprendimo būdus.
Antradienio popietę elektros energijos vis dar neturėjo apie 69 tūkst. ESO klientų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, nuo pirmadienio 6 val. ryto iki antradienio 6 val. ryto ugniagesiai 101 kartą vyko šalinti per audrą nuvirtusių medžių. Daugiausia tokių darbų atlikta Kauno, Utenos ir Panevėžio apskrityse.
Šeštadienį kilusi audra daugelyje Lietuvos vietų išvertė medžius. Žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti, o elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų.
