Rusija antradienį atmetė teiginius, esą mėgina daryti įtaką Prancūzijoje vyksiantiems prezidento rinkimams. Maskva šiuos kaltinimus pavadino antirusiška propaganda ir pareiškė, kad kai kurie kandidatai juos gali išnaudoti savo rinkimų kampanijoms sustiprinti.
Prancūzijoje kitąmet bus renkamas Emmanuelio Macrono įpėdinis. Jis prezidento pareigas eina nuo 2017 metų, yra tvirtas Ukrainos rėmėjas, tačiau dėl kadencijų apribojimų dar kartą kandidatuoti negalės.
Prancūzijos vyriausybė baiminasi, kad Ukrainoje tebesitęsiantis karas gali paskatinti Rusiją mėginti paveikti rinkimų rezultatus ir paremti Kremliui palankesnį kandidatą.
Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl įtariamų Rusijos dezinformacijos kampanijų, nukreiptų prieš du pagrindinius centro politikus – buvusius ministrus pirmininkus Edouard’ą Philippe’ą ir Gabrielį Attalį – taip pat prieš centro kairės kandidatą Raphaelį Glucksmanną.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad Prancūzijos tyrėjų mėginimai apkaltinti Rusiją kišimusi į 2027 metų prezidento rinkimų kampaniją Maskvos nestebina. Ji šiuos teiginius pavadino „suklastotu pasakojimu“.
M. Zacharovos teigimu, daugeliui kandidatų rinkimų kampanija reiškia viešai kalbėti apie kovą su „Rusijos grėsme“ ir paramą Kyjivo režimui. Ji taip pat paragino tikėtis, kad dauguma Prancūzijos piliečių vadovausis sveiku protu ir nepasiduos, jos žodžiais, menkavertei antirusiškai propagandai.
Pirmasis prezidento rinkimų turas numatytas kitų metų balandį.
Naujausi apklausų rezultatai rodo, kad į antrąjį turą turėtų patekti kraštutinių dešiniųjų politikė Marine Le Pen. Dėl kitos vietos varžosi keli kandidatai, tarp jų – kraštutinei kairiajai stovyklai atstovaujantis Jeanas-Lucas Melenchonas.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
