Rugsėjo pradžioje, kai mokiniai grįžta į klases, vėl prisimenama vaikų ir paauglių atsakomybė bei elgesys viešosiose vietose. Šįkart toks priminimas nuskambėjo po incidento Vilniaus Bernardinų sode – į fontaną buvo įpilta putojančios medžiagos, todėl jo vanduo virto didžiuliu putų debesiu.
Į vietą atvykę specialistai prie fontano rado, kaip manoma, putoms sukelti naudotą indų ploviklio „Fairy“ buteliuką. Incidento padarinius šalinęs bendrovės darbuotojas taip pat užfiksavo, kad fontaną valant ir tvarkant jo sistemą, šalia buvusios paauglės toliau žaidė susidariusiomis putomis.
Į fontano sistemą patekus putojančioms, cheminėms ar kitoms tam neskirtoms medžiagoms, gali sutrikti įrenginio veikimas, būti užteršta vandens sistema, pažeisti siurbliai, filtrai ir kita techninė įranga. Tokiais atvejais fontaną tenka stabdyti, išleisti vandenį, išvalyti visą sistemą, patikrinti įrangą ir tik tada vėl paruošti ją darbui.
Fontanus prižiūrinčios įmonės vadovas Mantvydas Šakalys teigė, kad problema kyla dėl požiūrio, jog ploviklio įpylimas į fontaną tėra smagus pokštas. Pasak jo, nors putos gali atrodyti įspūdingai ir tikti vaizdo įrašui, fontanas nėra vonia: po vandeniu veikia siurbliai, filtrai, vamzdynai ir kita inžinerinė sistema. Todėl tokie veiksmai užteršia viešą turtą ir gali sutrikdyti jo darbą.
Už kelių minučių pramogą gali tekti sumokėti
Fontano sutvarkymas nesibaigia vien putų pašalinimu. Kad sistema vėl veiktų įprastai, gali prireikti visiškai išleisti vandenį, išplauti sistemą, išvalyti filtrus, patikrinti siurblius ir tik tuomet įrenginį paleisti iš naujo.
Tai reiškia papildomą specialistų darbą ir realias finansines išlaidas. Atsižvelgiant į žalos dydį bei kitas aplinkybes, už tokį elgesį gali grėsti administracinė, o rimtesniais atvejais – baudžiamoji atsakomybė.
Be to, gali būti pareikalauta atlyginti turtinę žalą: fontano valymo, remonto, sugadintos įrangos ar kitų veiklos atkūrimo darbų išlaidas. M. Šakalys pabrėžė, kad viešasis turtas nėra bešeimininkis – jis priklauso visiems ir yra išlaikomas miesto bei gyventojų lėšomis. Jei dėl trumpos pramogos fontaną tenka išjungti, valyti ar remontuoti, už tai galiausiai turi būti sumokėta.
Kameros gali greitai atskleisti pažeidėjus
Specialistai priminė ir apie vaizdo stebėjimą. Daug fontanų bei aplink juos esančių viešųjų erdvių yra stebimos kameromis.
Jei užfiksuojamas galimas viešosios tvarkos pažeidimas ar turto niokojimas, įrašai gali būti perduoti policijai. Įvertinusi aplinkybes, ji nustato pažeidėjus ir sprendžia dėl teisės aktuose numatytos atsakomybės.
M. Šakalys teigė, kad šiandien nereikėtų manyti, jog nufilmavus ploviklio įpylimą į fontaną istorija tuo ir baigsis. Tokie veiksmai neretai būna užfiksuojami, o pažeidėjai gali būti nustatyti pakankamai greitai.
Panašių incidentų būta ir anksčiau
Pasak fontanų eksperto, putos miesto fontanuose nėra naujiena. Panašių atvejų pasitaikė ir anksčiau.
Vienas jų buvo užfiksuotas Vilniaus Rotušės fontane. Tuomet išdaigos autoriai buvo nustatyti – tai buvo nepilnamečiai. Todėl klausimus dėl atsakomybės ir žalos atlyginimo teko spręsti jų tėvams, o pats incidentas buvo vertinamas teisėsaugos.
Maždaug prieš dešimtmetį panaši situacija nutiko ir Palangoje, šviesos ir muzikos fontane Vytauto ir Jūratės gatvių sankryžoje. Į įrenginį buvo įpilta putojančio skysčio. Paviešinus vaizdo medžiagą, tai padariusi mergina pati atvyko į policiją, prisipažino ir išreiškė nuoširdų apgailestavimą.
Turimais duomenimis, tuomet žala siekė apie 15 tūkst. eurų. Vis dėlto, atsižvelgusi į merginos prisipažinimą ir gailėjimąsi, savivaldybė nusprendė nebetęsti reikalavimo jos atžvilgiu ir atsiėmė kreipimąsi į policiją.
M. Šakalys Palangos atvejį pavadino pamokančiu: iš pirmo žvilgsnio nekaltas ploviklio įpylimas gali padaryti penkiaženklę žalą, tačiau savo veiksmus pripažinusiam ir atsakomybę prisiėmusiam žmogui tai taip pat tampa svarbia pamoka.
