Akcijų įsigijimas investavimo programėlėse trunka vos kelis paspaudimus, tačiau jų pardavimas reiškia ne tik pinigų gavimą. Pajamas dar reikia tinkamai deklaruoti, o VMI sistemoje pateikta suma gali gerokai suklaidinti – joje kartais matoma visa pardavimo vertė, nors investuotojo pelnas buvo daug mažesnis.
Su tuo susidūrė į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis Dovydas, kurio tikrasis vardas redakcijai žinomas. Per „Revolut“ jis įsigijo akcijų už 100 eurų, o vėliau jas pardavė už 120 eurų. Taigi jo uždarbis siekė 20 eurų.
Vis dėlto prisijungęs prie VMI sistemos vyras pamatė, kad turi sumokėti 44,53 euro. Apie būtinybę pateikti deklaraciją jis sužinojo gavęs VMI priminimą, kuriame nurodyta, kad pajamų gauta užsienio valstybėje.
VMI paaiškino, nuo ko skaičiuojamas mokestis
VMI prie Finansų ministerijos vadovas Martynas Endrijaitis teigia, kad įprastai GPM apskaičiuojamas ne nuo visos sumos, gautos pardavus akcijas, o nuo pelno. Jei akcijos pirktos už 100 eurų, o parduotos už 120 eurų, pelnas sudaro 20 eurų. Iš jo dar gali būti atimamos su pardavimu susijusios išlaidos.
Investuotojui, kuris nesinaudoja investicinės sąskaitos režimu, taip pat gali būti taikoma 500 eurų metinė lengvata.
Kodėl VMI sistemoje atsiranda visa pardavimo suma?
VMI negauna visų duomenų apie žmogaus atliktus sandorius. Bankai ir investavimo paslaugų bendrovės inspekcijai perduoda informaciją, už kokią sumą akcijos parduotos, tačiau ne visada pateikia duomenis, kiek jos kainavo įsigyjant.
Tokį principą patvirtino ir „Revolut“ komunikacijos vadovė Baltijos šalims Akvilė Adomaitytė. Jos teigimu, VMI perduodama visa akcijų pardavimo suma, dar neatskaičius įsigijimo kainos ir kitų su sandoriu susijusių mokesčių.
Dėl to deklaracijoje automatiškai matoma suma nebūtinai reiškia realų uždarbį. Gyventojas turi pats patikrinti pateiktus duomenis ir įrašyti, kiek už parduotas akcijas buvo sumokėta.
Šią informaciją „Revolut“ klientai gali rasti programėlėje: skiltyje „Investicijos“ reikia pasirinkti „Daugiau“, o tada – „Dokumentai“. Ten galima atsisiųsti sąskaitos išrašus, pelno ir nuostolio bei išlaidų ir mokesčių ataskaitas.
Bendrovė taip pat informuoja klientus apie deklaravimą prieš prasidedant pajamų deklaravimo laikotarpiui. Šiemet toks laiškas išsiųstas kovo 4 d. Jame, pasak A. Adomaitytės, paaiškinta, kad akcijų įsigijimo kaina VMI automatiškai neperduodama, todėl ją deklaracijoje turi įrašyti pats žmogus.
Papildomai gali tekti pakoreguoti ir pajamų rūšies kodą, jei norima pritaikyti 500 eurų lengvatą. VMI nurodo, kad tuo atveju, kai pardavimo pajamos deklaruotos 12 kodu, o lengvata priklauso, kodą reikia pakeisti į 11. Tuomet lengvata pritaikoma automatiškai.
Ekspertė įspėja neapsigauti dėl deklaracijoje matomos sumos
Edukacinės platformos „Moterys investuoja“ įkūrėja Laura Žičkė sako, kad ši tvarka smulkiesiems investuotojams gali būti neaiški. Pamačius, pavyzdžiui, 10 000 eurų akcijų pardavimo pajamų, klaidingai galima manyti, jog mokestį teks skaičiuoti nuo visos šios sumos.
Investuojant per užsienio platformas, anot ekspertės, būtina įsitikinti, kokie duomenys pateko į deklaraciją. Akcijų pardavimo vertė nėra tapati investuotojo pelnui.
L. Žičkė rekomenduoja saugoti brokerio pateikiamas sandorių ir metines ataskaitas, nes jų gali prireikti įrodant akcijų įsigijimo kainą.
500 eurų lengvata taikoma ne visai pardavimo sumai
Įprastai taikoma 500 eurų metinė lengvata skaičiuojama nuo pelno, o ne nuo visos sumos, gautos pardavus akcijas. Vertinamas skirtumas tarp pardavimo pajamų, įsigijimo kainos ir kitų leidžiamų atimti išlaidų.
M. Endrijaitis pateikia pavyzdį: jei per metus akcijų parduota už 5 tūkst. eurų, o jų įsigijimas ir kitos leidžiamos atimti išlaidos kainavo 4,3 tūkst. eurų, pelnas siekia 700 eurų.
Jeigu lengvata taikoma, apmokestinama būtų tik 200 eurų – iš 700 eurų pelno atėmus 500 eurų neapmokestinamą sumą.
Tačiau ši lengvata netaikoma tais atvejais, kai investavimui pasirinktas investicinės sąskaitos režimas.
Investicinė sąskaita GPM mokėjimą leidžia nukelti
Pagrindinis investicinės sąskaitos privalumas – galimybė atidėti GPM mokėjimą. Pavyzdžiui, už 1 tūkst. eurų įsigijus akcijų, jas pardavus už 1,5 tūkst. eurų ir visą gautą sumą toliau investuojant, vien dėl tokio pardavimo GPM mokėti nereikėtų.
Prievolė mokėti mokestį atsiranda tada, kai iš sąskaitos išimama daugiau pinigų, nei į ją buvo įnešta. 2026 m. įneštą sumą viršijanti dalis apmokestinama 15 proc. GPM tarifu.
L. Žičkė nurodo, kad toks sprendimas ypač aktualus ilgalaikiams investuotojams, kurie pelną vėl nukreipia į investicijas. Tokiu būdu mokesčiams dar nepanaudoti pinigai lieka rinkoje ir gali toliau generuoti grąžą.
Investicinio režimo pasirinkimas turi ir minusą
Pasirinkus investicinės sąskaitos režimą, 500 eurų metinė lengvata finansinių priemonių pardavimo pelnui netaikoma.
Dėl šios priežasties, L. Žičkės vertinimu, toks sprendimas ne visada palankesnis žmogui, kuris akcijas parduoda retai ir per metus uždirba nedaug. Ekspertė pabrėžia, kad investicinė sąskaita nėra būdas išvengti mokesčių – ji suteikia galimybę jų mokėjimą atidėti.
Be to, kasdienė „Revolut“ sąskaita, naudojama atsiskaitymams už prekes ar paslaugas, negali būti deklaruojama kaip investicinė. VMI aiškina, kad investavimui galima naudoti atskirą „Revolut“ subsąskaitą, kurios lėšos turi būti skiriamos tik investicijoms.
VMI vardija dažniausias investuotojų klaidas
VMI fiksuoja atvejų, kai gyventojai nedeklaruoja arba netiksliai deklaruoja iš užsienio gautas pajamas, įskaitant lėšas iš parduotų akcijų.
Viena dažniausių klaidų – automatiškai deklaracijoje pateiktą pardavimo sumą palaikyti galutine apmokestinamąja suma. Taip pat neįrašoma akcijų įsigijimo kaina, pasirenkamas netinkamas pajamų kodas arba nepanaudojama priklausanti 500 eurų lengvata.
Inspekcija ragina gyventojus nepasikliauti vien automatiškai perkeltais duomenimis. Už teisingą pajamų ir akcijų įsigijimo išlaidų deklaravimą atsako pats gyventojas.
