Rugsėjis Vilniuje prasidėjo įtampa keliuose: rytais susidarančios spūstys keliones pailgina net dvigubai, o vairuotojams, viešojo transporto keleiviams ir pėstiesiems tenka susidurti ir su gausiais kelių darbais.
Preliminariais duomenimis, rugsėjo 1–6 dienomis sostinėje užregistruoti 52 eismo įvykiai. Transporto inžinerijos ekspertas Raimundas Junevičius sako, kad sezoninės spūstys nėra netikėtos, tačiau remonto darbų planavimas Vilniuje galėtų būti geresnis.
Kelionės į darbą pailgėjo beveik dvigubai
Tv3.lt kalbintas vilnietis Andrius (vardas pakeistas) pasakojo, kad pirmadienį iš Fabijoniškių iki Antakalnio poliklinikos važiavo apie 45 minutes. Įprastai ši kelionė trunka maždaug 20 minučių.
Vilnietis teigia suprantantis, kad prasidėjus rugsėjui eismo srautai išauga, tačiau, jo manymu, padėtį dar labiau apsunkina šviesoforų veikimas. Andriaus teigimu, kartais per vieną ciklą spėja pravažiuoti vos keturios ar penkios transporto priemonės, o už jų jau susidaro 10–15 automobilių eilė.
Anksčiau į darbą jis nuvykdavo maždaug per 18 minučių, o pastarosiomis dienomis kelionė trunka apie 35 minutes.
Ypač sudėtinga, pasak Andriaus, važiuoti prie Ukmergės gatvės, kur vyksta remontas. Jis taip pat kritikuoja situaciją, kai darbai vienu metu pradedami daugelyje vietų arba ilgai neužbaigiami.
Spūstyse stringa ir viešasis transportas
Kamščiai neaplenkia ir viešojo transporto. Vilnietė Monika (vardas pakeistas) pasakojo, kad pirmadienį į darbą keliavo dvigubai ilgiau nei įprastai.
Jos teigimu, likus dviem ar trims stotelėms iki kelionės pabaigos autobusas vis dar stovėjo spūstyje, nors įprastai tuo metu ji jau būtų išlipusi prieš 10 minučių. Didžiąją maršruto dalį keleiviai, pasak Monikos, judėjo itin lėtai.
Vilnietė nerimauja, kad rudenį padėčiai nepagerėjus, o vėliau prasidėjus snygiui, į darbą gali tekti keltis dviem valandomis anksčiau.
Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros grupės vyresnysis patarėjas Arūnas Visockas anksčiau ragino gyventojus, jei įmanoma, rinktis alternatyvius keliavimo būdus – dviračius, viešąjį transportą arba ėjimą pėsčiomis.
Ekspertas: darbai gatvėse derinami nepakankamai gerai
„Vilnius Tech“ Transporto inžinerijos fakulteto docentas Raimundas Junevičius pastebi, kad rugsėjo spūstys kasmet kai kuriuos gyventojus nustebina iš naujo, nors problemos kartojasi tose pačiose gatvėse.
Eksperto teigimu, vilniečiai iš anksto ruošiasi sudėtingesniam eismui ir keičia kelionių laiką, tačiau remonto darbai sostinėje dažnai nėra suplanuojami strategiškai.
R. Junevičius atkreipė dėmesį, kad vienoje gatvėje skirtingais metais gali būti keičiami vamzdžiai, klojamas asfaltas, tiesiami dviračių takai, įrengiamos autobusų juostos ir rekonstruojamos sankryžos. Jo manymu, darbus būtų tikslinga sujungti, kad gyventojams nereikėtų nuolat grįžti prie tų pačių nepatogumų.
Ekspertas pabrėžia, kad remontai turėtų būti organizuojami taip, jog sutvarkytos gatvės kelerius metus nebekeltų problemų. Dabar, jo vertinimu, tai virsta nesibaigiančiu procesu.
Tramvajus Vilniuje galėtų pasirodyti tik po dešimtmečio
R. Junevičius mano, kad naujos viešojo transporto rūšys galėtų padėti spręsti susisiekimo problemas, tačiau tokiems sprendimams įgyvendinti reikėtų ne vienerių metų.
Pasak jo, spūstys būdingos visiems Europos didmiesčiams, tačiau Ryga, Talinas ir Varšuva turi alternatyvų automobiliams bei autobusams – tramvajus ar kitą bėginį transportą, galintį pervežti daug žmonių.
Paklaustas, kada Vilniuje galėtų atsirasti tramvajus, docentas prognozavo, kad, vertinant dabartinius tempus, tai užtruktų 10 metų ar ilgiau. Jis taip pat pastebėjo, kad vietų tokiai infrastruktūrai galbūt būtų, tačiau dalyje jų šiuo metu auginami krūmai ir medžiai.
Susisiekimo ministras savivaldybę apkaltino cinizmu
Susisiekimo ministras kritikavo Vilniaus miesto valdžią ir teigė, kad sostinę paralyžiavo ne vien remontai, bet ir mero negebėjimas tinkamai planuoti darbus. Jo vertinimu, siūlymas spūstyse kenčiantiems žmonėms rinktis ėjimą pėsčiomis esąs „aukščiausio lygio cinizmas“.
Ministras pabrėžė, kad visoje Lietuvoje remontuojamos magistralės, tiltai ir svarbūs transporto mazgai, tačiau darbai turėtų būti išdėstyti etapais, valdomi eismo srautai ir užtikrinama, kad valstybė nebūtų paralyžiuota.
Jo teigimu, Vilniuje vienu metu išraustos pagrindinės miesto arterijos ir svarbios jungtys, todėl atskiros statybvietės susiliejo į vieną didelę spūstį. Ministras taip pat kritikavo savivaldybės aiškinimus apie rangovus, vamzdžius, automobilių gausą ir būtinybę keisti keliavimo įpročius.
Jo vertinimu, atsakomybės perkėlimas gyventojams nėra judumo politika ar lyderystė, o nekompetencija, pridengta cinizmu. Tv3.lt dėl vilniečių skundų ir ministro kritikos kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Gavus atsakymus, straipsnis bus papildytas.
Savivaldybė tikisi stabilizacijos per dvi savaites
Vilniaus atstovas A. Bužinskas teigė, kad rugsėjo pradžios spūstys yra susijusios su pasibaigusiomis vasaros atostogomis, į mokyklas grįžusiais moksleiviais ir iš kitų miestų atvykstančiais vairuotojais.
Jis taip pat pažymėjo, kad prasidėjus naujai rutinai dalis žmonių dar nepažįsta maršrutų, o eismą gali sutrikdyti ir pavienės avarijos. A. Bužinsko teigimu, per pirmąsias dvi savaites gyventojai persiplanuos keliones, todėl situacija turėtų stabilizuotis.
Rugsėjo spūstys juntamos ir Kaune
Sezoninis eismo suintensyvėjimas būdingas ne tik Vilniui. Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto eismo ir organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius nurodė, kad pagrindinė spūsčių priežastis – išaugęs bendras kelionių skaičius, ypač tėvams vežant vaikus į mokyklas ir būrelius.
Jo teigimu, vienose vietose spūstys sumažėjo, kitose – padidėjo. Geresnė padėtis stebima ten, kur įrengta arba atnaujinta infrastruktūra, pavyzdžiui, rytiniame aplinkkelyje, sujungusiame Ateities ir Marijampolės plentus. Petrašiūnuose kai kuriose gatvėse transporto sumažėjo, tačiau kitose vietose dėl nebaigtų darbų išlieka eismo problemų.
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis teigė, kad gatvių tvarkymo darbai vyksta intensyviai, kol leidžia oro sąlygos. Iki mokslo metų pradžios buvo sutvarkyti svarbūs taškai, o rugsėjo 1-ąją atidarytas eismas Didžiojoje gatvėje, Piliuonos gatvėje, Vaišvydavos plente ir dalyje Karaliaus Mindaugo prospekto.
Kiti darbai tęsiami iki metų pabaigos. M. K. Čiurlionio tilto tvarkymą planuojama visiškai baigti rugsėjį, o Šilainių plento sujungimą su Baltų prospektu – lapkritį.
Per šešias rugsėjo dienas Vilniuje – 52 eismo įvykiai
Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, rugpjūčio 24–30 dienomis Lietuvos keliuose įvyko 89 įskaitiniai eismo įvykiai. Juose žuvo vienas žmogus, sužeisti 106 eismo dalyviai, tarp jų – 23 nepilnamečiai. Trys įvykiai įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, rugsėjo 1–6 dienomis Vilniaus miesto policija užregistravo 52 eismo įvykius. Juose nukentėjo 13 žmonių, žuvusiųjų nebuvo.
Policija pabrėžė, kad ši statistika yra preliminari ir neapima įvykių, kai vairuotojai deklaracijas užpildo patys, taip pat atvejų, apie kuriuos pranešama vėliau.
Kaune tuo pačiu laikotarpiu užfiksuoti 9 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose sužeista 11 žmonių.
