Sekmadienį Lietuvos padangėje užfiksuoti du atskiri incidentai sukėlė nerimą. Paryčiais Karinių oro pajėgų radarai ties Varėna pastebėjo Kaliningrado srities kryptimi judėjusią žymą. Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos galėjo įskristi dronas.
Po pietų Vilniaus mieste, Vilniaus, Trakų ir Elektrėnų rajonuose buvo paskelbtas oro pavojus. Į dangų pakelti NATO oro policijos naikintuvai, o Vilniaus tarptautinis oro uostas laikinai uždarytas. Vėliau paaiškėjo, kad radarų užfiksuotas objektas buvo ne dronas, o paukščių būrys.
NKVC nurodė, kad naikintuvai buvo pasitelkti objektui vizualiai patikrinti. NATO oro policijos misiją vykdantys pilotai nustatė, jog radaruose matytos žymos buvo paukščiai.
Dronų ekspertas: oro erdvės stebėjimo sistema neveikia
Dronų ekspertas A. Kumpis socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad sekmadienį Lietuvoje įvyko du galimo oro erdvės pažeidimo incidentai.
Pirmasis užfiksuotas 04.05 val. ryto, kai Karinių oro pajėgų radarai ties Varėna pastebėjo Kaliningrado srities link judėjusią žymą. Kariuomenės teigimu, tikėtina, kad objektas į Lietuvą pateko iš Baltarusijos. 04.25 val. žyma jau paliko Lietuvos oro erdvę ir kirto Lietuvos bei Kaliningrado srities sieną.
Tuomet duomenų nepakako tiksliai nustatyti, kas buvo užfiksuota. Vis dėlto judėjimo kryptis ir kita turėta informacija nerodė tiesioginės grėsmės gyventojams ar objektams, todėl NATO oro gynybos misijos naikintuvai nebuvo keliami.
Antrasis incidentas prasidėjo 12.59 val., kai dėl galimo drono buvo paskelbtas oro pavojus. Gyventojai paraginti numatyti saugią vietą, o pastebėjus įtartiną objektą – prie jo nesiartinti, skambinti 112 ir laukti tolesnių pranešimų. Naikintuvai buvo pakelti, o 13.37 val., praėjus 38 minutėms, pavojus atšauktas, nes paaiškėjo, kad radaruose matytas paukščių būrys.
A. Kumpio vertinimu, šie įvykiai rodo Lietuvos oro erdvės stebėjimo ir gynybos sistemos trūkumus. Jis teigė, kad sistema negalėjo patikimai identifikuoti ore esančių objektų pagal jų skleidžiamą garsą, skrydžio aukštį, greitį ir kitus požymius.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad pirmuoju atveju objektas, kurio skleidžiamą garsą girdėjo dalis Varėnos gyventojų, per 20 minučių nuo Baltarusijos–Lietuvos sienos pasiekė Lietuvos–Rusijos sieną. Jo skaičiavimu, tai reiškia beveik 300 km/val. greitį, o kariuomenė galiausiai galėjo tik pranešti, kad žyma paliko Lietuvos oro erdvę.
Antrojo incidento metu, anot A. Kumpio, buvo uždarytas Vilniaus oro uostas, paskelbtas oro pavojus ir pakelti NATO naikintuvai tam, kad pilotai vizualiai įsitikintų, jog radaruose matomi objektai yra paukščiai.
Ekspertas sukritikavo ministro atsakymus
A. Kumpis Lietuvos oro erdvės stebėjimo galimybes palygino su Latvijos ir Ukrainos sistemomis. Jo teigimu, Ukrainos oro gynyba pagal objekto garsą, dydį, aukštį, judėjimo kryptį ir greitį gali atskirti orlaivį, raketą ar droną. Jei tai dronas, pagal jo skleidžiamą garsą esą galima nustatyti ir konkretų modelį.
Ekspertas taip pat priminė Liberalų frakcijos susitikimą su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu. Tuomet frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen klausė, kokią pažangą Lietuva padarė oro gynybos srityje per pastaruosius 5–6 mėnesius, nuo tada, kai nukrito dronas ir kai kuriose savivaldybėse dėl drono buvo paskelbtas oro pavojus. Ji taip pat domėjosi, kokie įsigijimai jau atlikti ir ką panašioje situacijoje Lietuva darytų kitaip.
A. Kumpio vertinimu, ministras konkretaus atsakymo nepateikė ir kalbėjo apie būsimus veiksmus – kad bus stengiamasi, diegiama skaitmenizacija ir atliekami kiti darbai.
Kariuomenė paaiškino, kodėl buvo keliami naikintuvai
Lietuvos kariuomenė pabrėžė, kad sekmadienį įvyko du skirtingi incidentai. Pirmuoju atveju paryčiais ties Varėna radaruose užfiksuota Kaliningrado kryptimi judėjusi žyma. Kadangi nebuvo kitų indikatorių, o objektas per 20 minučių paliko Lietuvos teritoriją, oro atakos perspėjimas nebuvo skelbiamas ir naikintuvai nebuvo keliami.
Popiet radaruose pastebėta panaši žyma, tačiau šįkart buvo daugiau aplinkybių, galėjusių rodyti galimą grėsmę: požymiai, kad objektas juda iš Baltarusijos, rytinis incidentas ir informacija apie Ukrainos bei Rusijos atakas. Todėl buvo pakelti NATO naikintuvai ir paskelbtas geltonas oro pavojaus signalas. Tai reiškė, kad gyventojai turėjo numatyti galimą slėptuvę.
Kariuomenė paaiškino, kad naikintuvų užduotis buvo vizualiai identifikuoti radaruose matomą objektą. Jei būtų nustatyta, kad tai dronas, būtų skelbiamas raudonas oro atakos įspėjimas, o gyventojai turėtų eiti į priedangas. Nustačius, kad objektas nepavojingas arba jo apskritai nėra, geltonas perspėjimas atšaukiamas.
Pasak kariuomenės, paukščių būriai rudenį yra įprastas reiškinys, tačiau tam tikrais atvejais radaruose jie gali judėti panašia trajektorija ir greičiu kaip kai kurie dronai. Todėl iki objekto atpažinimo taikomos nustatytos procedūros: geriau patikrinti ir įsitikinti, kad pavojaus nėra, nei vėliau gailėtis, kad grėsmė buvo nepakankamai įvertinta.
Ministras pareikalavo paaiškinimo dėl rytinio incidento
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad į sekmadienį paskelbtą geltoną oro pavojų institucijos reagavo tinkamai. Vis dėlto jam kilo klausimų dėl ankstyvo ryto įvykio, kai radarai užfiksavo neatpažintą objektą, tačiau visuomenė nebuvo informuota, o naikintuvai nebuvo pakelti.
Ministras LRT radijui sakė, kad prevencinė reakcija buvo tinkama, nes geriau patikrinti galimą grėsmę ir įsitikinti, jog ji nėra reali. Tačiau dėl rytinio incidento jis kreipėsi į Lietuvos kariuomenę ir paprašė kariuomenės vado kitą rytą pateikti konkrečią informaciją, kas įvyko, kokie veiksmai buvo atlikti ir kodėl priimti tokie sprendimai.
Rytą fiksuotas objektas galėjo būti dronas
Lietuvos kariuomenė pranešė, kad sekmadienį paryčiais ties Varėna radarai užfiksavo Kaliningrado srities kryptimi judėjusią žymą. Manoma, kad objektas į Lietuvą galėjo patekti iš Baltarusijos, o vėliau kirto Lietuvos ir Kaliningrado srities sieną.
NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad tai galėjo būti dronas. Jis nurodė kelias galimas tokio objekto atsiradimo priežastis: dronas galėjo nuklysti arba būti susijęs su kontrabanda. Pasak V. Vitkausko, šį mėnesį Lietuvos erdvėje buvo užfiksuoti 22 kontrabandiniai bepiločiai orlaiviai.
NKVC vadovas taip pat neatmetė, kad galimas drono skrydis galėjo būti vykdomas žvalgybos tikslais.
Po 13 val. dėl galimai į Lietuvos teritoriją įskridusio drono oro pavojus paskelbtas Vilniaus mieste, Vilniaus, Trakų ir Elektrėnų rajonuose. Geltonas statusas truko apie 40 minučių. Vėliau jis buvo atšauktas, nes NATO naikintuvai nustatė, kad radarų užfiksuotas objektas buvo ne dronas, o paukščių būrys.
