Antradienio naktį Kauno ir Vilniaus apylinkių gyventojus pažadino telefonuose pasirodę įspėjimai apie pastebėtą droną. Vėliau pavojus buvo atšauktas – objektą sunaikino NATO naikintuvai. Vis dėlto šis įvykis daugeliui paliko nerimo ir privertė susimąstyti, kokie scenarijai gali laukti ateityje.
Dronas buvo numuštas ties Pratkūnų kaimu, Kaišiadorių rajone, pranešė Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC). Jo vadovas Vilmantas Vitkauskas vėliau nurodė, kad bepilotis į Lietuvos oro erdvę atskrido iš Baltarusijos.
Į Lietuvą dronų buvo įskridę ir anksčiau. Nors gyventojai kiekvieną kartą gauna perspėjimus, tokie incidentai vis tiek sustiprina nesaugumo jausmą. Todėl naujienų portalas tv3.lt priminė ankstesnį pokalbį su psichologu, psichoterapeutu ir portalo psichika.eu įkūrėju Edvardu Šidlausku. Jis paaiškino, kodėl neaiškios situacijos kelia nerimą ir ką galima padaryti norint nusiraminti.
Baimė stiprėja, kai trūksta aiškumo
Psichologo teigimu, nežinomybė suteikia daug erdvės vaizduotei. Kai žmonės neturi pakankamai informacijos, jie pradeda kurti įvairius paaiškinimus, kurie nebūtinai atitinka tikrovę.
E. Šidlausko teigimu, klaidingos interpretacijos, pavyzdžiui, mintis, kad šalis jau puolama, gali sukelti įtampą, nerimą ar net paniką. Kuo daugiau pateikiama aiškios, objektyvios ir skaidrios informacijos, tuo mažiau lieka vietos nepagrįstiems scenarijams.
Pajutus nerimą, pirmiausia svarbu prisiminti, kad mintys nėra faktai. Jas reikėtų įvertinti kritiškai, nes žmogus neretai automatiškai patiki savo galvoje atsiradusiais paaiškinimais. Tačiau mintys tėra mūsų bandymas suprasti aplinką, todėl jos gali būti netikslios.
Pašnekovas siūlo savęs paklausti, ar egzistuoja realūs įrodymai, patvirtinantys patį blogiausią scenarijų. Jo vertinimu, tikro puolimo atveju grėsmė nesibaigtų vienu dronu – į Lietuvą skrietų daugiau bepiločių, galbūt būtų pastebėta tankų ar kitos karinės technikos. Kadangi taip nėra, situacija labiau primena pavienį atsitiktinį įvykį.
Ką daryti, kai nerimas nepraeina?
E. Šidlauskas ragina savo baimes tikrinti logika ir nepasikliauti vien pirmuoju įspūdžiu. Jei nusiraminti nepavyksta, tai gali reikšti, kad žmogaus vidinė būsena „užstrigo“. Tokiu atveju, pasak psichologo, gali padėti specialistas – psichologas, padedantis ištrūkti iš šios būsenos.
Dėmesį nuo gąsdinančių minčių galima nukreipti ir paprastais būdais:
- sutelkiant dėmesį į kūno pojūčius;
- išgeriant kavos ar arbatos;
- nusiprausiant po šaltu dušu arba kitaip pakeičiant veiklą.
Svarbiausia, anot psichologo, nuo bauginančių scenarijų grįžti prie realių pojūčių ir kasdienių veiksmų.
Specialistas taip pat pataria nepaversti naujienų sekimo nuolatine veikla. Jei informacija tikrinama be pertraukos, kol paaiškės, kad grėsmės nėra, žmogus gali ištisas paras išlikti įsitempęs.
E. Šidlausko teigimu, informaciją svarbu riboti, daugiau dėmesio skirti pozityviems dalykams, savo pojūčiams, kasdienybei ir įprastiems reikalams.
Nors incidentas Varėnos rajone sukėlė daug diskusijų, psichologas ragina situaciją vertinti ramiai ir racionaliai. Pavieniai bei neaiškios kilmės įvykiai savaime nereiškia realios grėsmės, o pernelyg stiprus įsitraukimas į baimę gali pakenkti labiau nei pats incidentas.
