Naktį iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės sunaikino iš Šiaulių aviacijos bazės pakilęs Italijos naikintuvas. Bepilotis į Lietuvą pateko prieš vidurnaktį, praskrido pro Vilniaus apylinkes ir skrido Kauno kryptimi. Jam priartėjus prie Kruonio, italų pilotas paleido raketą oras–oras.
Kariuomenė vėliau rado drono nuolaužas, o krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė, kad bepilotis gabeno sprogmenį. Kruonio apylinkių gyventojai pasakojo išgirdę didžiulį trenksmą, matę danguje blyksnius ir pajutę parako kvapą. Kai kurie jų iš pradžių manė, kad prasidėjo karas.
Maždaug 20 minučių po vidurnakčio netoli Kauno danguje buvo galima išvysti šviesą, o netrukus – naikintuvo paleistą raketą, sunaikinusią skrendantį droną. Jo garsą gyventojai girdėjo dar vakare. Kariškių duomenimis, radarai rodė, kad objektas į Lietuvą greičiausiai atskrido iš Baltarusijos.
Karinių oro pajėgų vadas Antanas Matutis teigė, kad nuo žemės vizualiai patvirtinti sienos kirtimo nebuvo įmanoma, todėl buvo pasitelkti oro policijos misiją vykdantys naikintuvai.
Budintys Italijos pilotai iš Zoknių pakilo į orą ir pradėjo drono paiešką. Pagal gyventojų pranešimus apie girdėtą jo skleidžiamą garsą manoma, kad bepilotis įskrido ties Medininkais, praskrido Nemėžį, Skaidiškes, galėjo skristi netoli Vilniaus oro uosto, vėliau – per Trakų rajoną ir pro Elektrėnus. Galiausiai, judėdamas Kauno link, jis pasiekė Kruonį.
Gyventojus pažadino neįprastas sprogimas
Dronas buvo numuštas danguje ties Patrakūnų kaimu, rečiau gyvenamoje vietovėje. Dėl to krintančios nuolaužos žmonėms žalos nepadarė. Tarnybos į vietą atvyko dar naktį, o kariuomenės, Karo policijos ir „Aro“ pareigūnai nuolaužų paiešką tęsė ir kitą dieną.
Vietos gyventojas Aleksandras pasakojo, kad miegodamas išgirdo itin stiprų, anksčiau negirdėtą sprogimą. Kazys sakė, jog garsas ir danguje matytas vaizdas jam priminė pasaulio pabaigą. Vitalija trenksmą apibūdino kaip garsą, panašų į karo metu girdimą sprogimą.
Kelias į Pratkūnų kaimą buvo užtvertas. Ten pareigūnai rinko laukuose išsibarsčiusius drono likučius. Netoliese yra Kruonio miestelis, o maždaug už 3–4 kilometrų – strategiškai svarbi Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
Ar dronas buvo nukreiptas į elektrinę?
A. Matutis sakė, kad duomenų, jog dronas būtų taikęsis į Kruonio elektrinę, šiuo metu nėra. Jo teigimu, galimos išvados galėtų paaiškėti tik išsamiau ištyrus nuolaužas.
Iš pradžių kariuomenė taip pat negalėjo pasakyti, kam priklausė bepilotis ir ar jis gabeno sprogmenų. Karo policijos bei „Aro“ pareigūnai atliko tyrimą, o dėl galimos grėsmės buvo įvestas planas „Skydas“. Prezidentas Gitanas Nausėda tuomet teigė neturintis atsakymo, ar dronas gabeno sprogmenis, tačiau tikėjosi daugiau informacijos sulaukti iki Valstybės gynimo tarybos posėdžio.
Vėliau R. Kaunas patvirtino, kad numuštame drone buvo sprogmuo. Vis dar aiškinamasi, ar bepilotis nuklydo dėl radioelektroninės kovos priemonių poveikio, ar buvo tyčia paleistas į Lietuvą. Taip pat tiriama jo tiksli trajektorija ir galimas tikslas.
G. Nausėda incidentą įvardijo kaip pavyzdį, rodantį, kad Lietuva gali aptikti tokias grėsmes ir greitai į jas reaguoti. Prezidentas pabrėžė, kad oro erdvės stebėjimo ir reakcijos pajėgumai ateityje bus toliau stiprinami.
Tai buvo jau antras Italijos pilotų Baltijos šalyse numuštas dronas. Maždaug prieš mėnesį italų naikintuvas sunaikino bepilotį virš Latvijos. Dėl šio įvykio į Šiaulių oro bazę atvyko ir Italijos gynybos ministras.
Incidentas taip pat sukėlė diskusijų dėl tokios gynybos efektyvumo. Kritikai atkreipia dėmesį, kad naikintuvais galima numušti vieną ar kelis dronus, tačiau dešimčių objektų atveju visų jų sunaikinimas būtų sudėtingas. Be to, naikintuvo raketa kainuoja gerokai daugiau nei pats dronas.
Kad iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę atskrido bepilotis, ši šalis Lietuvos iš anksto neįspėjo. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad dėl oro erdvės pažeidimo Baltarusijai bus įteikta diplomatinė nota. Jis paaiškino, kad tokiais atvejais nota rengiama ir siunčiama valstybei, iš kurios įskrido orlaivis ar kitas objektas.
Kruonyje žmonės pajuto parako kvapą
Vilniaus regiono gyventojai prieš vidurnaktį gavo pranešimus apie galimą drono pavojų, tačiau nebuvo raginami eiti į priedangas. Vėliau tokį patį geltoną perspėjimą gavo Kauno apskrities gyventojai. Nors bepilotis kirto didelę Lietuvos dalį, raudonas pavojaus lygis nebuvo paskelbtas. Kai kurie Kruonio gyventojai sakė pranešimus telefonuose pamatę tik po drono sunaikinimo.
Kazys pasakojo, kad pirmiausia pamanė, jog danguje galėjo susidurti du lėktuvai, nes matė daug ugnies ir žiežirbų. Jo manymu, parako kvapas vėliau leido suprasti, kad buvo numuštas dronas. Pasak jo, kvapas pasklido po visą kiemą ir net pateko į namus.
Marytė sakė, kad langai nedrebėjo, tačiau buvo girdėti neįprastas ūžesys, nepanašus į skrendančio lėktuvo garsą. Vitalija prisiminė lauke matytą ryškų blyksnį, kuris, jos manymu, galėjo pasirodyti tuo metu, kai dronas buvo sunaikintas.
Kitą dieną oro pajėgų kariai radaruose vėl pastebėjo įtartiną žymą. Italijos pilotai dar kartą pakilo su naikintuvais, o Vilniaus oro uoste skrydžiai buvo sustabdyti maždaug pusvalandžiui. Patikrinus oro erdvę, pavojingų objektų nerasta.
