Europos Komisijos (EK) pirmininkei paraginus Europos Sąjungą imtis papildomų saugumo priemonių dėl Rusijos keliamos grėsmės, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad bendresnė Bendrijos pozicija gynybos srityje Lietuvai galėtų atverti galimybes gauti daugiau lėšų oro gynybai stiprinti.
Prezidentas LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė, kad EK pirmininkės metiniame pranešime iškelti pasiūlymai dėl Europos Sąjungos sutarties ketvirtojo straipsnio ir Europos Saugumo Tarybos rodo siekį kurti vieningą Europos atsaką. Anot jo, tai galėtų suteikti papildomų finansinių priemonių išorinės ES sienos saugumui užtikrinti.
Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) metinėje kalboje Strasbūre pasiūlė steigti Europos Saugumo Tarybą. Joje, be kitų valstybių, galėtų dalyvauti Jungtinė Karalystė, Kanada, Norvegija ir Ukraina.
Šį siūlymą ji išsakė Europai susiduriant su Maskvos vykdoma hibridinių atakų kampanija, kuria siekiama susilpninti paramą Ukrainai.
G. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad EK pirmininkė savo kalboje paminėjo savaitės pradžioje Lietuvoje numuštą rusišką droną. Prezidento teigimu, tokie incidentai yra stebimi ir vertinami, o ateityje tai turėtų virsti konkrečiais pajėgumais, pirmiausia – sustiprinta oro gynyba, finansuojama pasitelkiant ES instrumentus.
Dronas buvo numuštas Kaišiadorių rajone
BNS skelbė, kad antradienio naktį iš Baltarusijos į Lietuvos teritoriją įskridusį droną Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, numušė Šiauliuose dislokuoti Italijos naikintuvai.
G. Nausėda sakė, kad kol kas nėra duomenų, jog šis incidentas būtų tiesioginė Rusijos ataka. Vis dėlto prezidentas pabrėžė, kad panašūs įvykiai Kremliui gali būti naudingi ir galbūt yra provokuojami sąmoningai.
Pasak šalies vadovo, į NATO valstybių teritoriją patekę dronai nebūtinai reiškia tiesioginę Rusijos ataką prieš Aljansą – veikiausiai Maskva šiuo metu nėra tam pasirengusi ir to nenori. Tačiau, jo vertinimu, dronui galėjo būti sąmoningai leista nukrypti nuo kurso ir patekti į Lietuvos, kitos Baltijos valstybės ar Lenkijos teritoriją, taip didinant visuomenės įtampą, kuri Rusijai yra naudinga.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad šis įvykis nelaikomas NATO sutarties penktojo straipsnio pažeidimu, nes jis yra antrinė Ukrainoje vykstančio karo pasekmė.
Anksčiau trečiadienį G. Nausėda teigė, kad Kaišiadorių rajone nukrito Rusijos „Gerbera“ tipo dronas, skirtas atakuoti Ukrainą, tačiau nuo numatyto kurso nukrypęs.
Rusijai tęsiant invaziją į Ukrainą, pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje ne kartą skelbta apie galimą oro pavojų. Vis dėlto tai buvo pirmas kartas, kai virš šalies teritorijos numuštas dronas. Anksčiau tokie atvejai buvo užfiksuoti Latvijoje ir Estijoje.
Dėl iš Baltarusijos įskridusio drono Užsienio reikalų ministerija trečiadienį diplomatine nota pareiškė griežtą protestą.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
