Po Lietuvą sukrėtusių pranešimų apie du kunigus, kaltinamus seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš vaikus, visuomenės pasitikėjimas Bažnyčia pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius 30 metų. Tai atskleidė ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa. Tuo metu policija sulaukė dar didesnio pasitikėjimo.
Rugpjūčio pabaigoje Bažnyčia pasitikėjo 54 proc. Lietuvos gyventojų. Liepos pabaigoje šis rodiklis siekė 69 proc., tad per mėnesį sumažėjo 15 procentinių punktų.
„Baltijos tyrimų“ duomenimis, tai prasčiausias Bažnyčios vertinimas nuo 1996 metų sausio, kai pradėti fiksuoti šie duomenys. Iki šiol mažiausias pasitikėjimas institucija buvo užfiksuotas 2003 metų rugsėjį – tuomet ja pasitikėjo 57 proc. apklaustųjų. Didžiausias rodiklis pasiektas 2008 metų kovą, kai Bažnyčia pasitikėjo 75 proc. respondentų.
Bažnyčia labiau pasitiki moterys nei vyrai: atitinkamai 59 ir 49 proc. Didžiausia pasitikinčiųjų dalis yra tarp vyresnių nei 65 metų gyventojų – 72 proc. Institucija taip pat dažniau pasitikima didmiesčiuose (57 proc.), tarp žmonių, turinčių nebaigtą vidurinį išsilavinimą (63 proc.), mažiausias šeimos pajamas – iki 1500 eurų per mėnesį – gaunančių gyventojų ir pensininkų (po 72 proc.).
Didžiausias nepasitikėjimas Bažnyčia nustatytas tarp 30–49 metų žmonių (47 proc.), vadovų (46 proc.), specialistų ir tarnautojų (46 proc.) bei gyventojų, auginančių jaunesnius nei 18 metų vaikus (46 proc.).
Kaip anksčiau skelbė ELTA, rugpjūčio viduryje teismui perduotos dvi bylos dėl kunigų nusikaltimų, susijusių su vaikais. Tadas Švedavičius kaltinamas 34 epizodais, apimančiais vaikų seksualinį prievartavimą, disponavimą pornografiniais dalykais ir vaikų įtraukimą į girtavimą. Įtariama, kad šiuos nusikaltimus jis galėjo vykdyti daugiau nei 20 metų. Ryšardas Peciunas kaltinamas disponavimu vaikų pornografija.
Seimas išlieka nepasitikėjimo viršūnėje
Apklausa parodė, kad per mėnesį sumažėjo ir pasitikėjimas kitomis institucijomis. Savivaldybėmis pasitikinčių gyventojų dalis krito nuo 62 iki 56 proc.
Pasitikėjimas Lietuvos kariuomene sumažėjo 5 procentiniais punktais – nuo 75 iki 70 proc. Tiek pat sumažėjo Prezidento institucijos ir teismų vertinimai: atitinkamai nuo 54 iki 49 proc. bei nuo 47 iki 42 proc.
„Sodra“ ir Lietuvos žiniasklaida per mėnesį prarado po 4 procentinius punktus pasitikėjimo. Rugpjūtį „Sodra“ pasitikėjo 60 proc., o žiniasklaida – 46 proc. apklaustųjų.
Iš dešimties vertintų institucijų vienintelė, kurios pasitikėjimas išaugo, buvo policija. Ja pasitikinčių gyventojų dalis padidėjo nuo 74 iki 77 proc.
Policija ir Lietuvos kariuomenė, nepaisant pokyčių, išlieka daugiausia visuomenės pasitikėjimo sulaukiančiomis institucijomis.
Keturiomis institucijomis gyventojai labiau nepasitiki nei pasitiki. Lietuvos žiniasklaida nepasitiki 50 proc. respondentų, teismais – 47 proc., Vyriausybe – 62 proc., o Seimu – 67 proc. apklaustųjų.
Apklausa atlikta 2026 metų rugpjūčio 20–31 dienomis. Asmeninio interviu būdu buvo apklausta 1019 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų 107 atrankos taškuose. Tyrimo rezultatų paklaida siekia iki 3,1 proc.
