Kinijai vis aktyviau stiprinant savo įtaką Arkties regione, prezidentas Gitanas Nausėda ragina Europos Sąjungos (ES) valstybes ir NATO imtis papildomų veiksmų bei didinti šios teritorijos apsaugą.
Pirmadienį Europos Arkties aukščiausio lygio susitikime žurnalistams šalies vadovas teigė, kad Kinijos veikla Arktyje jau pastebima. Kol kas ji daugiausia susijusi su moksliniais tyrimais, tačiau ateityje gali įgyti karinį pobūdį. Pasak G. Nausėdos, ES turėtų atnaujinti 2021 m. suformuotą Arkties politiką ir pritaikyti ją prie pasikeitusios geopolitinės padėties bei naujų grėsmių.
Prezidentas taip pat pabrėžė ES ir NATO veiksmų derinimo svarbą. Jo teigimu, organizacijos neturėtų dubliuoti viena kitos iniciatyvų – jų veiksmai turėtų papildyti vienas kitą ir apimti didesnį mastą. Europa, anot jo, turi stiprinti ekonominį atsparumą ir susisiekimą, o NATO – išnaudoti galimybę didinti karinį buvimą bei karių dislokavimą regione.
Rusijos keliamos grėsmės gali pasireikšti ir Arktyje
Kalbėdamas apie Rusiją, G. Nausėda teigė, kad jos keliami pavojai nėra susiję tik su konkrečiomis geografinėmis vietovėmis. Pastarieji incidentai, jo vertinimu, rodo Maskvos siekį tikrinti Vakarų demokratijų atsparumą, todėl provokacijų galima sulaukti ir Arktyje.
Prezidentas pabrėžė, kad Rusijos tikslai yra platesni: išbandyti teisinės valstybės principus, Vakarų visuomenių gyvenimo būdą ir demokratiją. Dėl to, jo manymu, būtų naivu manyti, kad Arktyje nebus Rusijos piktavališkų veiksmų.
G. Nausėda pirmadienį ir antradienį su darbo vizitu vieši Suomijoje. Šioje šalyje jis dalyvauja Europos Arkties aukščiausio lygio susitikime, o vėliau planuoja susitikti su Suomijos ministru pirmininku Petteriu Orpo.
Šiaurės Suomijos mieste Rovaniemyje vykstančiame susitikime daugiausia dėmesio skiriama naujiems laivybos keliams, kurie atsiveria tirpstant Arkties vandenyno ledui, dar nepanaudotiems žaliavų telkiniams ir saugumo pavojams, kylantiems dėl Rusijos bei Kinijos karinės veiklos.
