Rugsėjis daugeliui tampa naujo etapo pradžia – žmonės imasi naujų projektų, pradeda mokslus arba nusprendžia keisti darbą. Po vasaros suaktyvėja ir darbdaviai, ieškantys naujų komandos narių. Darbo rinkos specialistės atkreipia dėmesį, kad atrankoje svarbus ne tik gyvenimo aprašymas, bet ir tai, kaip kandidatas pasirodo pokalbio metu.
Darbo pokalbyje vertinamos kandidato žinios, patirtis, gebėjimas save pristatyti, motyvacija, asmeninės savybės ir tai, kaip visa tai atitinka konkrečios pozicijos bei organizacijos poreikius. Darbo rinkos ekspertė Rita Karavaitienė, šioje srityje sukaupusi 25 metų patirtį, pabrėžia, kad vien kvalifikacijos ne visada pakanka. Jei žmogus nemoka tinkamai atskleisti savo privalumų, darbo paieška gali užsitęsti net ir tuomet, kai jis turi rinkoje paklausių įgūdžių.
Į pokalbį verta ateiti pasiruošus
„Acme grupės“ atrankų partnerė Indrė Girdzijauskienė kandidatams siūlo paprastą strategiją – prieš pokalbį atlikti namų darbus. Tai svarbu net pretenduojant į jaunesniojo darbuotojo, arba junior, poziciją, kur ankstesnė patirtis nėra būtina. Iš anksto parodyta iniciatyva gali padėti išsiskirti tarp panašiai atrodančių kandidatų.
Prieš susitikimą verta pasidomėti įmone, suprasti jos veiklos kryptį ir pasiruošti papildomų klausimų. Abi ekspertės sutinka, kad stipriausi kandidatai į pokalbį ateina žinodami, kodėl nori dirbti būtent konkrečioje organizacijoje ir eiti konkrečias pareigas.
Pasak R. Karavaitienės, pasirengimo trūkumą dažnai išduoda nesugebėjimas paaiškinti, kuo patraukli pasirinkta pozicija ar kodėl norima būtent šio darbo. Pasitaiko ir iš anksto išmoktų atsakymų, ir bandymų viską sugalvoti vietoje – abu variantai gali trukdyti natūraliai pristatyti save.
Neatitinkate visų reikalavimų? Kandidatuoti vis tiek verta
Darbo skelbimuose dažnai pateikiamas ilgas reikalavimų sąrašas, todėl dalis žmonių savo gyvenimo aprašymo nesiunčia, jei neatitinka visų punktų. Vis dėlto ekspertės ragina įvertinti ne tik tai, ko trūksta, bet ir turimą potencialą.
I. Girdzijauskienė pataria kandidatuoti, jei turimų žinių ir gebėjimų pakanka pagrindinėms pareigoms atlikti, o trūkstamas kompetencijas būtų įmanoma greitai įgyti.
R. Karavaitienės teigimu, tai ypač aktualu jauniems žmonėms ir tiems, kurie keičia karjeros kryptį. Tokiais atvejais svarbu parodyti ne tik dabartinius gebėjimus, bet ir norą mokytis, prisitaikyti, taip pat aiškiai paaiškinti, kodėl pasirinkta konkreti sritis ir ką joje būtų galima pasiūlyti.
Verslas supranta, kad daugelio įgūdžių galima išmokti, tačiau požiūrį į darbą pakeisti gerokai sunkiau. Todėl darbdaviai neretai labiau vertina mokymosi motyvaciją, gebėjimą prisitaikyti ir aiškų profesinį apsisprendimą.
Kokio elgesio per pokalbį geriau vengti?
Specialistės pabrėžia, kad pokalbyje svarbus natūralus bendravimas. Jaudulys nėra priežastis kandidatą vertinti neigiamai, todėl jo specialiai slėpti nereikia. Akių kontaktas gali sudaryti drąsesnio ir atviresnio žmogaus įspūdį, tačiau jaudinantis kandidatas, pasak I. Girdzijauskienės, neturėtų būti dėl to smerkiamas.
Daug didesnę neigiamą įtaką gali padaryti nepagarba pašnekovui. Grubus elgesys, vėlavimas neįspėjus iš anksto ar menkai slepiamas nemandagumas darbdaviui gali atskleisti kandidato požiūrį, charakterį ir savybes, svarbias tiek konkrečiose pareigose, tiek viso kolektyvo atmosferoje.
Taip pat nereikėtų manyti, kad pokalbis tėra darbdavio klausimų seka. Kandidatams rekomenduojama pasidomėti, kokių rezultatų iš jų bus tikimasi, kaip jie bus vertinami, taip pat paklausti apie jau dirbančius kolegas ir bendrą komandos atmosferą.
Kas Lietuvoje uždirba daugiausiai?
„Sodros“ duomenimis, balandį didžiausias vidutines algas Lietuvoje gavo finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai – 8,1 tūkst. eurų prieš mokesčius. Skrydžių vadovų atlyginimai siekė beveik 7 tūkst. eurų, o teisėjų – 6,5 tūkst. eurų.
Informacinių ir ryšių technologijų srities vadovai vidutiniškai uždirbo 6 tūkst. eurų prieš mokesčius ir pateko į penketuką geriausiai apmokamų profesijų. Gydytojų specialistų vidutinės algos siekė 5,8 tūkst. eurų.
„Sodra“ taip pat nurodo šiuos vidutinius atlyginimus prieš mokesčius:
- programinės įrangos kūrėjai – 5,7 tūkst. eurų;
- teisės aktų leidėjai – 5,1 tūkst. eurų;
- taikomųjų programų kūrėjai – 5 tūkst. eurų;
- švietimo srities vadovai – 4,9 tūkst. eurų;
- įkalinimo įstaigų sargybiniai – 4,8 tūkst. eurų;
- bendrosios praktikos gydytojai – 4,7 tūkst. eurų;
- orlaivių pilotai – 4,7 tūkst. eurų;
- mokslinių tyrimų ir plėtros vadovai – 4,6 tūkst. eurų;
- duomenų bazių projektuotojai ir analitikai – 4,6 tūkst. eurų;
- sistemų analitikai – 4,5 tūkst. eurų.
2027 metais didės MMA
Nuo 2026 metų pradžios minimali mėnesinė alga „ant popieriaus“ siekia 1153 eurus – tai sudaro 45,3 proc. vidutinio bruto atlyginimo. Atskaičius mokesčius, MMA sudaro 846 eurus ir apie 54,5 proc. vidutinio neto atlyginimo.
Nuo kitų metų MMA didės 92 eurais, arba 8 proc., ir sieks 1 245 eurus. Minimalus valandinis atlygis taip pat ūgtels 8 proc. – nuo 7,05 iki 7,61 euro.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad pokytis palies apie 140 tūkst. visą ir ne visą darbo laiką dirbančių žmonių. Preliminariai skaičiuojama, kad, pritaikius tokį patį neapmokestinamąjį pajamų dydį kaip šiais metais, MMA gaunančių žmonių pajamos po mokesčių padidėtų 56 eurais ir siektų mažiausiai 902 eurus.
Ši suma būtų didesnė už preliminariai prognozuojamą 2027 metų skurdo rizikos ribą, kuri vienam žmogui gali siekti mažiausiai apie 868 eurus. SADM teigia, kad didesnė MMA gali prisidėti prie nedarbo mažėjimo, paskatinti ilgalaikius bedarbius sugrįžti į darbo rinką ir padidinti darbuotojų perkamąją galią, ypač regionuose, kuriuose MMA uždirbančių žmonių yra daugiau.
