Pastarieji pranešimai apie galimus dronų įskridimus į Lietuvos oro erdvę sukėlė nemažai sumaišties. Kariuomenė anksčiau skelbė, kad naktį vienas dronas iš Lietuvos išskrido į Kaliningradą, tačiau Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, išklausęs kariuomenės vadą, šios versijos patvirtinti negalėjo.
Ministras pripažino, kad pateikta informacija neatsakė į visus klausimus ir jo netenkino. Todėl sudaryta ekspertų darbo grupė, turinti nustatyti, kada, kur ir kiek Lietuvos kariškiai fiksavo per Dzūkiją skridusį bepilotį orlaivį.
Sekmadienio naktį Varėnos gyventojai girdėjo virš miesto skridusį droną. Kiti žmonės teigė, kad jo skleidžiamą garsą dar anksčiau girdėjo ties Eišiškėmis, Šalčininkų rajone, netoli Baltarusijos sienos. Apie pastebėtą objektą gyventojai informavo tarnybas.
Tą naktį gyventojai nebuvo perspėti, o NATO naikintuvai į orą nepakilo. Dieną naikintuvai buvo pakelti dėl paukščių, kurie buvo palaikyti dronu. Skirtingą reakciją ministras aptarė su Kariuomenės vadu.
R. Kaunas teigė, kad ryte gauta informacija apie galimą Lietuvos oro erdvės pažeidimą nebuvo pakankama, todėl paprašė sudaryti ekspertų grupę.
Kur iš tikrųjų skrido dronas?
Nors kariškiai nefiksavo, kaip objektas pateko į Lietuvą, jie logiškai sprendžia, kad dronas atskrido iš Baltarusijos. Kariuomenės skelbtame pranešime nurodyta, kad maždaug po 20 minučių jis iš Lietuvos įskrido į Kaliningrado teritoriją.
Vis dėlto nėra aišku, ar dronas iš tiesų pasiekė Kaliningradą. Lietuvos kariuomenė gali būti suklydusi, o objektas galėjo nukristi Lietuvoje ir vis dar būti neaptiktas. Kol kas Rusija į šią informaciją nereagavo, nors Kaliningrado klausimas jai yra jautrus.
„TV3 žinios“ kreipėsi į Lietuvos kariuomenę, prašydamos specialistų paaiškinti aplinkybes ir atsakyti į klausimus dėl naktinio skrydžio. Kariuomenės atstovai informavo, kad į klausimus neatsakys.
Neatitikimų pastebima ir skirtinguose laiko bei atstumo vertinimuose. Gyventojai teigė, kad droną Varėnoje girdėjo apie pusę keturių ryto, o Eišiškėse – dar anksčiau. Kariškiai nurodo objektą ties Varėna užfiksavę pusvalandžiu vėliau – 5 minutės po keturių.
Be to, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sakė, kad dronas Lietuvoje nuskrido 60–70 kilometrų. Tačiau nuo Varėnos iki Kaliningrado yra mažiausiai 120 kilometrų.
V. Vitkausko teigimu, buvo nuspręsta, kad objektas nekelia grėsmės visuomenei, todėl gyventojams pavojaus signalas nebuvo skelbiamas. Anot jo, dronas nenusileido ir išlaikė pastovią kryptį.
Įžvelgia galimą provokaciją
Tačiau kyla klausimų, ar ši versija pakankamai pagrįsta. Jei objektas visą laiką skrido pakankamame aukštyje, neaišku, kodėl jis, kaip teigė ministras, ne kartą pradingdavo iš radarų stebėjimo.
Buvęs Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad bepiločiai orlaiviai gali būti valdomi dirbtiniu intelektu, turėti iš anksto numatytą taikinį ar užprogramuotą maršrutą. Jo teigimu, galimos provokacijos atveju dronas gali bet kada pakeisti kryptį, todėl į tokį objektą būtina reaguoti rimtai. L. Kasčiūnas taip pat sakė, kad jeigu buvo reaguota į paukščių būrį, turėtų būti reaguojama ir į tikrą bepilotį orlaivį.
Taip pat svarstoma, kad Rusija galėjo tyčia paleisti provokacinį arba žvalgybinį droną, siekdama patikrinti Lietuvos oro gynybos veikimą. Jei ši versija pasitvirtintų, lieka neaišku, ką parodė incidentas: ar Lietuvos oro erdvės spragas, ar sąmoningą sprendimą nereaguoti į provokaciją, nes buvo manoma žinant, kur objektas skrenda.
Incidentas dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos kariuomenė neturi visų reikalingų priemonių laiku aptikti dronus ir prireikus juos numušti.
Pulkininkų asociacijos vadovas Vaidotas Malinionis teigė, kad atliekant tyrimą reikėtų įvertinti ne tik kariuomenės veiksmus, bet ir tai, ar ji buvo aprūpinta prašytais radarais bei dronų perėmimo priemonėmis. Jo nuomone, kariuomenė neturėtų tapti atpirkimo ožiu – būtina atsakyti, ar jai buvo sudarytos tinkamos sąlygos ir kaip greitai tai padaryta.
Ministras aiškino, kad patikimai stebėti į Lietuvos oro erdvę įskrendančius dronus ir juos numušti bus galima tada, kai radarai bei ginkluotė bus sujungti į vieną sistemą. R. Kaunas tikisi, kad ją galbūt pavyks sukurti per pusantrų metų, tačiau jokių garantijų nėra.
