Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas antradienį pranešė, kad naktį iškart po incidento Lietuvoje susisiekė su Lenkijos gynybos ministru Wladyslawu Kosiniaku-Kamyszu. Šalys sutarė kartu aiškintis dronų incidentų aplinkybes ir sutelkti tam reikalingas pajėgas.
R. Kaunas LRT televizijai sakė, kad su Lenkijos kolega susisiekė iškart po to, kai Lietuvoje iš Baltarusijos įskridusį droną teko numušti NATO oro policijos naikintuvams. Pasak ministro, abi šalys ketina kartu nustatyti visas incidento aplinkybes.
Lenkija pirmadienį taip pat paskelbė savo Baltijos jūros pakrantėje aptikusi, kaip įtariama, Rusijos droną.
V. Vitkauskas: dronas į Lietuvą įskrido iš Baltarusijos
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad antradienio naktį į Lietuvos oro erdvę patekęs ir NATO naikintuvų numuštas dronas atskrido iš Baltarusijos.
Jo teigimu, objektas Lietuvos teritorijoje buvo apie pusvalandį. Skrydžio trajektorija driekėsi piečiau Vilniaus – per Lentvarį ir Trakų rajoną – iki Kaišiadorių rajono pietinės dalies, netoli Kauno marių ribos. Ten dronas buvo neutralizuotas.
Šiuo metu renkamos bepiločio orlaivio nuolaužos. Tikimasi nustatyti, koks tai buvo objektas, iš kur jis atskrido ir koks galėjo būti jo skrydžio tikslas, įskaitant galimą atakos kryptį, jei dronas buvo kovinis.
Antradienio naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse dėl pastebėto drono buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus. Jis atšauktas NATO naikintuvui sunaikinus objektą.
Iš pradžių skelbta, kad dronas galėjo būti numuštas Alytaus rajone, ties Navasiolkų kaimu. Vėliau NKVC patikslino, jog jis nukautas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone. Preliminariais duomenimis, dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.
Po vidurnakčio Lietuvos kariuomenė Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, o vėliau ir Kauno apskričių gyventojus mobiliaisiais pranešimais paragino nedelsiant eiti į priedangas arba kitą saugią vietą, pasirūpinti artimaisiais ir laukti tolesnių nurodymų.
Dėl galimo oro pavojaus į Vilniaus oro uostą šiek tiek vėlavo du skrydžiai – iš Antalijos ir Reikjaviko.
„Rusijai stiprinant agresiją prieš Ukrainą, toks pasirengimas mūsų regionui yra gyvybiškai svarbus. Kartu su NATO sąjungininkais Lietuva gins savo oro erdvę“, – pažymėjo valstybės vadovas.
Oro pavojus Lietuvoje skelbtas ne kartą
Pastarąjį kartą oro pavojus buvo paskelbtas rugsėjo 13 dieną Vilniaus rajone, Vilniaus mieste, Trakų rajone ir Elektrėnų rajone. Tuomet gyventojai perspėti dėl radarų atžymų, turėjusių bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, tačiau NATO oro policijos naikintuvai vėliau nustatė, kad tai buvo paukščių būrys. „Geltonas“ galimo pavojaus statusas truko apie 38 minutes.
Birželio 13 dieną oro pavojus buvo paskelbtas Vilniaus apskrityje. Iš pradžių Lietuvos kariuomenė nurodė fiksavusi į droną panašią radaro atžymą, tačiau NKVC vėliau pranešė, kad taikinys buvo identifikuotas kaip meteorologinis balionas.
Gegužės 21 dieną oro pavojus paskelbtas Utenos apskrityje, kai pranešta apie du į Lietuvos teritoriją įskridusius dronus. Dieną anksčiau Vilniaus apskrityje buvo paskelbtas oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis – tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.
Lietuvos kariuomenė aiškina, kad „Geltonas“ statusas reiškia tikėtiną, tačiau dar neprasidėjusią ataką. Tokiu atveju gyventojai turi numatyti priedangas, jeigu statusas būtų pakeistas į „Raudoną“.
„Raudonas“ statusas reiškia tiesioginę grėsmę gyvybei ar saugumui ir ekstremalią situaciją. Tada būtina nedelsiant vykdyti nurodymus – slėptis, evakuotis ar imtis kitų nurodytų veiksmų – ir sekti LRT informaciją.
„Baltas“ statusas reiškia, kad pavojaus nėra. Gyventojai gali palikti priedangas ir saugias patalpas, tačiau raginami išlikti budrūs bei toliau sekti informaciją.
Panašių incidentų pastaruoju metu užfiksuota ir kitose Baltijos šalyse.
