Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis paskelbė sieksiantis 30 proc. sutrumpinti eiles pas specialistus, pas kuriuos pacientai laukia ilgiausiai. Kaip konkrečiai tai bus padaryta, ministerija dar aiškinasi.
Ministras teigė, kad per Seimo rudens sesiją ketinama pristatyti veiksmų planą, skirtą bent daliai eilių suvaldyti.
Analizuodama pacientų laukimo laiką pagal specialistų grupes, Sveikatos apsaugos ministerija nustatė, kad didžiausi sunkumai kyla norint patekti pas antrinio lygio paslaugas teikiančius gydytojus. Didžiausios eilės, ministerijos duomenimis, susidariusios pas dermatologus, oftalmologus, onkologus, reabilitologus ir odontologus.
L. Kukuraitis sakė, kad kiekvienos grupės situacija bus vertinama atskirai: bus nagrinėjama, ar eilės susijusios su nepakankamu finansavimu, netinkamai organizuotu paciento keliu ar perteklinėmis Valstybinės ligonių kasos apmokamomis paslaugomis. Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kuriose operacijose pirmenybė teikiama kosmetinėms, o ne klinikinėms indikacijoms.
Pirmiausia – veiksmų planas
Ministerijos skaičiavimu, antrinio lygio gydytojų specialistų paslaugomis per metus naudojasi apie 100 tūkst. žmonių. Įstatyme nustatytu vieno mėnesio terminu šias paslaugas gauna tik maždaug pusė pacientų.
Vienas iš dabartinių ministerijos tikslų – užtikrinti, kad pagal nustatytą tvarką paslaugas gautų iki 70 proc. gyventojų. L. Kukuraitis nurodė, kad sprendiniai turėtų būti parengti per artimiausius dvejus metus, o 2028-aisiais reikšminga dalis pacientų paslaugas jau turėtų gauti greičiau.
TS-LKD lyderis Laurynas Kasčiūnas ministrui priminė, kad opozicija nelauks dvejų metų ir jau po maždaug pusmečio norės matyti pirmąjį progresą. Jis taip pat teiravosi, ar ministerija yra parengusi konkretų darbų tvarkaraštį.
L. Kukuraitis atsakė, kad pirmiausia reikia išanalizuoti kiekvienos specialistų grupės problemų priežastis. Tuomet esą bus galima parengti atskirus planus. Kai kurias eiles, ministro vertinimu, pavyks sumažinti greitai, o kitose srityse pokyčiams gali prireikti kelių mėnesių dėl sistemiškesnių problemų. Šiuos klausimus planuojama aptarti šiemet, Seimo rudens sesijai įpusėjus.
Medikų atlyginimų didinimą apsunkina įstaigų pavaldumas
Susitikime taip pat kalbėta apie medikų darbo užmokestį. Nors sveikatos sistemos kolektyvinėje šakos sutartyje numatytas algų didėjimas, ministras teigė, kad jo įgyvendinimas skirtingose įstaigose nėra paprastas.
Sveikatos priežiūros įstaigos priklauso skirtingiems pavaldumo lygiams: vienos yra universitetinės, kitoms sprendimuose didesnę įtaką turi nacionalinė ministerija, o savivaldybių įstaigų atveju ministerijos galimybės veikti yra ribotos. Todėl kolektyvinė sutartis formaliai vykdoma, tačiau konkretūs sprendimai dėl atlyginimų skirtingose įstaigose gali būti priimami nevienodai.
Ministras priminė, kad medikų atlyginimą sudaro kelios dalys, o kolektyvinėje šakos sutartyje susitariama dėl bazinio dydžio. Šio įsipareigojimo privalo laikytis visi darbdaviai, o jo nevykdymas gali turėti įtakos vadovo vertinimui nacionaliniu lygmeniu. Vis dėlto savivaldybių įstaigų atžvilgiu ministerija gali tik kreiptis į savivaldybes ir atkreipti jų dėmesį į darbuotojams neužtikrinamą finansavimą.
L. Kukuraitis teigė, kad maždaug 7 proc. slaugytojų ir apie 1 proc. gydytojų negauna net kolektyviniame susitarime nustatyto bazinio minimumo.
Augančios išlaidos dalį įstaigų stumia į deficitą
Ministro teigimu, nemažai sveikatos priežiūros įstaigų susiduria su finansiniais sunkumais ir dėl to artėja prie deficito.
Jis aiškino, kad minimalusis mėnesinis atlyginimas pastaruosius kelerius metus didėja gerokai sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis. Tuo metu už paslaugas įstaigoms skiriamas finansavimas siejamas su vidutiniu darbo užmokesčiu, nes nuo jo priklauso Privalomojo sveikatos draudimo fondo augimas.
Jeigu kitais metais MMA didėtų 11–12 proc., o vidutinis darbo užmokestis – 5–6 proc., įstaigoms būtų itin sunku subalansuoti biudžetus ir įgyvendinti kolektyvinės sutarties nuostatas. Kai kur bazinio atlyginimo didinimas sukuria daugiau papildomų išlaidų, nei įstaigos gauna papildomų pajamų už teikiamas paslaugas. Dėl to, ministro teigimu, kai kurios įstaigos faktiškai stumiamos į deficitą.
Atlyginimų augimą siūlo sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu
Kaip vieną iš galimų sprendimų ministerija su profesinėmis sąjungomis svarsto medikų algų didėjimą ilgainiui susieti su vidutinio darbo užmokesčio augimu. Jis taip pat susijęs su PSDF, todėl toks modelis galėtų būti tvaresnis ir sumažintų riziką, kad įstaigos mėgins apeiti kolektyvinio susitarimo reikalavimus.
L. Kukuraitis pabrėžė, kad darbo užmokestis kai kuriose įstaigose jau sudaro daugiau nei 90 proc. biudžeto. Jei ši dalis ir toliau didės, įstaigoms gali tapti sudėtinga vykdyti kitą veiklą.
Ministras taip pat teigė, kad kai kurios įstaigos dėl vėluojančių atsiskaitymų tiekėjams nebegali laiku įsigyti vaistų ir užtikrinti gydymo proceso. Jo vertinimu, konkrečių sprendimų dėl kasdienės įstaigų veiklos neturėtų siūlyti ministerija – tai esą yra vadovų ir administracijos atsakomybė.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
