Europos automobilių pramonėje etatai nyksta gerokai sparčiau, nei kuriamos pozicijos elektromobilių, programinės įrangos ir kitose naujose srityse. Mažėjanti gamyba, didelės sąnaudos ir stiprėjanti konkurencija skatina gamintojus bei jų tiekėjus mažinti darbuotojų skaičių.
Europos automobilių tiekėjų asociacijos CLEPA duomenimis, 2024–2025 metais tiekėjai Europoje paskelbė apie planus panaikinti 104 tūkst. darbo vietų. Vien 2025-aisiais numatyta atsisakyti maždaug 50 tūkst. etatų, o sukurta tik apie 7 tūkst. naujų darbo vietų.
CLEPA vienija automobilių komponentų gamintojus, kurių įmonėse Europos Sąjungoje dirba apie 1,7 mln. žmonių. Asociacija įspėja, kad, dabartinėms tendencijoms nesikeičiant, iki 2030 metų pavojus gali kilti dar maždaug 350 tūkst. darbo vietų.
Vokietijos automobilių pramonė pasiekė žemiausią tašką per daugiau nei du dešimtmečius
Ryškiausias nuosmukis stebimas Vokietijoje, kuri yra didžiausia automobilių gamybos šalis Europoje.
Vokietijos federalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2026 metų pirmojo pusmečio pabaigoje šalies automobilių sektoriuje dirbo 691,5 tūkst. žmonių. Per metus jų sumažėjo 42,3 tūkst., arba 5,8 proc. Tai mažiausias šios pramonės darbuotojų skaičius Vokietijoje nuo 2005 metų.
Rugsėjo pradžioje „Volkswagen Group“ stebėtojų taryba pritarė naujam restruktūrizavimo planui. Pagal jį visame koncerne gali būti panaikinta dar apie 50 tūkst. darbo vietų – tai būtų papildomas mažinimas prie jau įgyvendinamo panašaus masto etatų atsisakymo.
„Porsche“ planuoja atleisti dar 5 tūkst. darbuotojų. Bendrovė su darbuotojų atstovais susitarė, kad daugiausia bus remiamasi natūraliu darbuotojų skaičiaus mažėjimu, daline ankstyva pensija ir savanoriškomis išeitinėmis išmokomis. Tuo metu darbo vietų garantijos pagrindinėse Vokietijos gamyklose pratęstos iki 2035 metų.
BMW iki 2027 metų pabaigos ketina sumažinti darbuotojų skaičių maždaug 8 tūkst. Šis planas daugiausia taikomas administracijos ir plėtros padaliniams, o gamybos darbuotojų neturėtų paveikti.
Technologijų specialistų reikia, tačiau jų per mažai
Automobilių pramonėje naujų profesijų visiškai netrūksta. Įmonėms vis labiau reikalingi programinės įrangos kūrėjai, elektros inžinieriai, dirbtinio intelekto ir elektromobilių technologijų specialistai.
Vis dėlto jų sukuriama gerokai mažiau nei tradicinės gamybos srityse panaikinamų darbo vietų.
Tai atskleidžia „Renault“ planai: iki 2027 metų pabaigos Prancūzijos gamintojas ketina atsisakyti iki 800 inžinierių etatų, tačiau planuoja įdarbinti vos 150–200 specialistų, turinčių patirties programinės įrangos, dirbtinio intelekto ir elektrifikacijos srityse.
CLEPA taip pat nurodo, kad rinkoje trūksta kvalifikuotų inžinierių ir programinės įrangos specialistų. Tačiau net ir užpildžius tokias pozicijas jos nepajėgtų kompensuoti gamyklose bei komponentų gamyboje nykstančių darbo vietų.
Situaciją dar labiau blogina sumažėjusios gamybos apimtys. CLEPA skaičiuoja, kad 2025 metais Europos Sąjungoje pagaminta apie 20 proc. mažiau transporto priemonių nei 2019-aisiais – skirtumas siekė 3,1 mln. automobilių.
Milijardinės investicijos neapsaugo nuo etatų mažėjimo
Nors darbo vietos nyksta, automobilių pramonė tuo pat metu skiria milžiniškas lėšas naujoms technologijoms.
ACEA duomenimis, nuo 2015 metų Europos automobilių sektoriaus įmonės elektrifikacijai ir susijusioms technologijoms skyrė apie 250 mlrd. eurų. 2019–2024 metais ES automobilių gamintojų ir tiekėjų investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą sudarė apie 450 mlrd. eurų.
Tačiau ACEA generalinė direktorė Sigrid de Vries atkreipia dėmesį, kad naujos pozicijos nebūtinai sukuriamos ten pat, kur panaikinamos senosios.
Darbo vietų pasiskirstymą lemia gamybos sąnaudos, energijos ir darbo jėgos kainos bei sąlygos investuoti. Europoje gamybai brangstant labiau nei kituose regionuose, įmonės dalį naujų projektų gali perkelti į kitas rinkas.
Panašias rizikas įžvelgia ir Vokietijos automobilių pramonės asociacija VDA. Jos vertinimu, dabartinėms sąlygoms nesikeičiant, iki 2035 metų Vokietijos automobilių sektoriuje gali būti prarasta dar apie 125 tūkst. darbo vietų. Įskaičiavus nuo 2019 metų jau sumažėjusį darbuotojų skaičių, tai reikštų maždaug 225 tūkst. mažiau darbo vietų nei prieš pandemiją.
Vadinasi, Europos automobilių pramonės iššūkis neapsiriboja vien perėjimu nuo vidaus degimo variklių prie elektromobilių. Naujos technologijos sukuria naujų profesijų, tačiau kol kas jų nepakanka, kad būtų kompensuotas tradicinės automobilių gamybos susitraukimas.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
