Per šalčius nutrūkęs elektros tiekimas gali sustabdyti ne tik šilumos siurblį, bet ir šiuolaikinį katilą, kuriam taip pat būtina elektra. Nors generatorius gali atrodyti kaip paprastas sprendimas, specialistai pabrėžia, kad jį naudoti reikia itin atsargiai.
Apie saugų pasirengimą šildymo sezonui, generatorių galimybes ir klaidas, dėl kurių taupymas gali atsieiti dar brangiau, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docentas Juozas Bielskus ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Aurelija Maslauskienė.
Generatorių būtina išbandyti iš anksto
A. Maslauskienė gyventojams pirmiausia patarė atidžiai perskaityti gamintojo instrukciją ir ją išsaugoti visą įrenginio naudojimo laiką. Generatorius taip pat turėtų būti išbandytas dar prieš dingstant elektrai, o ne pirmą kartą jungiamas kritinėje situacijoje.
Didžiausia rizika, pasak specialistės, kyla netinkamai pasirinkus generatoriaus pastatymo vietą. Įrenginys privalo būti naudojamas lauke, nes uždarose patalpose išsiskiria bekvapės ir bespalvės smalkės, kuriomis galima apsinuodyti to net nepajutus.
Generatoriaus negalima statyti garaže, ūkiniame pastate, sandėliuke, rūsyje ar balkone. Dar viena dažna klaida – bandymas savarankiškai generatoriumi aprūpinti visą namo elektros instaliaciją. Tokius darbus turi atlikti profesionalai. Gyventojams rekomenduojama generatorių jungti tik prie atskirų elektros prietaisų, kurių apkrova atitinka įrenginio galią.
Šilumos siurbliui generatoriaus galios gali nepakakti
J. Bielskus atkreipė dėmesį, kad šilumos siurblio sunaudojama elektros galia priklauso nuo lauko temperatūros: kuo šalčiau, tuo didesnė reikalinga galia. Todėl generatorius, parinktas į tai neatsižvelgus, gali būti per silpnas.
Be to, šilumos siurblį sudaro ne tik kompresorius. Esant maždaug 20 laipsnių šalčiui, priklausomai nuo įrenginio valdymo logikos, kartu gali įsijungti ir kaitinimo elementas. Tad klausimas, ar verta vien šilumos siurbliui pirkti 10–15 kilovatų generatorių, pirmiausia yra ekonominis.
Jeigu generatorių ketinama prijungti prie pastato elektros sistemos, tai turi atlikti specialistai. Norint, kad veiktų ir šilumos siurblys, patariama pasitarti su jo serviso atstovais bei pardavėjais ir būtinai įvertinti generatoriaus instrukcijoje nurodytus reikalavimus.
Ypač svarbi paleidimo srovė. Senesniems šilumos siurbliams jos kartais reikėdavo du ar tris kartus daugiau nei įprasto veikimo metu. To neįvertinus gali kilti problemų paleidžiant įrenginį, todėl serviso specialistai turėtų patikrinti, ar siurblys įsijungia tinkamai.
Generatoriaus elektra kainuoja gerokai daugiau
Kitas svarbus aspektas – generatoriaus veikimo trukmė. Kai kurie gamintojai rekomenduoja įrenginį kas 4–6 valandas išjungti ir leisti jam atvėsti, o šilumos siurblys gali veikti dieną, naktį, visą parą ar net savaitę. Todėl gyventojui tektų nuolat stebėti generatorių, jį išjungti ir daryti pertraukas.
Techniškai šilumos siurblį generatoriumi maitinti įmanoma, tačiau būtina tiksliai apskaičiuoti bendrą elektros poreikį. Veikiant generatoriui gali tekti atsisakyti indaplovės, arbatinuko, kaitlentės ar orkaitės, kad nebūtų viršyta jo galia.
Dar vienas trūkumas – kaina. Priklausomai nuo kuro kainos, generatoriumi pagaminta elektra šiuo metu atsieina apie 60–70 centų už kilovatvalandę. Šilumos siurbliu pagaminta šiluma kainuoja apie 30 centų už kilovatvalandę.
Pasak specialisto, generatoriaus naudojimas vieną ar dvi valandas gali būti pateisinamas, tačiau savaitę ar mėnesį toks sprendimas kelia abejonių. Tokiu atveju vertėtų ieškoti alternatyvų.
Visą laidos įrašą galite pamatyti šio straipsnio viršuje.
