Sekmadienį kariuomenė paskelbė apie Lietuvos oro erdvėje pastebėtą neidentifikuotą objektą, o vėliau Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad tai galėjo būti dronas. Tačiau tiksliai nustatyti, kas skrido virš Lietuvos, kol kas nepavyko.
Kariuomenės duomenimis, rugpjūčio 13-osios paryčiais Karinių oro pajėgų radarai netoli Varėnos užfiksavo žymą, judėjusią Kaliningrado srities link. Manoma, kad objektas į Lietuvos teritoriją galėjo patekti iš Baltarusijos.
4.25 val. stebėtas objektas paliko Lietuvos oro erdvę ir kirto sieną su Kaliningrado sritimi. Gavus informaciją apie radaruose matomą žymą, situacija buvo nedelsiant įvertinta, o atsakingos institucijos informuotos apie galimą būtinybę perspėti gyventojus.
Kariuomenė nurodė, kad turimos informacijos nepakako objekto tipui tiksliai nustatyti. Vis dėlto jo judėjimo kryptis ir kiti tuo metu turėti duomenys nerodė tiesioginio pavojaus žmonėms ar infrastruktūrai, todėl objektui išskridus iš Lietuvos nebuvo pagrindo skelbti oro atakos pavojaus signalo.
Vidurdienį V. Vitkauskas LRT radijui sakė, kad iš Baltarusijos į Lietuvą galėjo įskristi bepilotis orlaivis. Jo teigimu, tyrimas dar nebaigtas, o neturint paties objekto nustatyti jo rūšį sudėtinga. Vis dėlto pagal užfiksuotus parametrus labiausiai tikėtina, kad tai buvo dronas.
Radare – tik judantis taškas
V. Vitkauskas teigė, kad objekto skrydį girdėjo ir gyventojai, tačiau radarų duomenys neleidžia visada tiksliai nustatyti, kas būtent juda ore. Radaras fiksuoja tašką, jo greitį, aukštį ir judėjimo teritoriją, tačiau tokios informacijos dažnai nepakanka objekto rūšiai patikimai nustatyti.
Pasak NKVC vadovo, radarų galimybės tiksliai identifikuoti objektą yra ribotos. Šiuo atveju žyma gana aiškiai judėjo Kaliningrado srities kryptimi ir Lietuvos oro erdvėje nuskrido maždaug 60–70 kilometrų. V. Vitkausko vertinimu, tokio atstumo pakaktų žalai padaryti.
Taip pat bus aiškinamasi, kaip į objekto skrydį reagavo Baltarusijos ir Rusijos tarnybos, kai jis kirto šių valstybių oro erdvę.
NKVC vadovas neatmetė ir galimybės, kad tai galėjo būti kontrabandininkų naudojamas dronas. Vien per rugsėjį tokių objektų jau užfiksuota 22. Kadangi vėjo kryptys nebuvo palankios oro balionams, kontrabandininkai esą gali ieškoti kitų būdų gabenti krovinius, o bepiločiai orlaiviai tokiais atvejais kartais taip pat fiksuojami.
Kodėl droną galima supainioti su paukščiu?
Krašto apsaugos ministerija (KAM) anksčiau aiškino, kad Lietuvos oro erdvė stebima vertinant radarų informaciją, taip pat Lietuvos ir sąjungininkių žvalgybos duomenis.
Radarai gali užfiksuoti įvairius objektus ir reiškinius – nuo orlaivių bei dronų iki meteorologinių balionų ar paukščių. Įprasti civiliniai ir kariniai orlaiviai dažniausiai turi įjungtus atsakiklius ir skrenda pagal skrydžių planus, todėl radaras gauna ne tik jų atspindį, bet ir papildomą informaciją, pavyzdžiui, apie aukštį bei greitį.
Pavieniai paukščiai radarams paprastai beveik nematomi, nes jų atspindimas signalas yra labai silpnas, o atsakiklio signalo jie nesiunčia. Didesni paukščių būriai kartais sukuria trumpalaikius atspindžius, tačiau jų judėjimas būna chaotiškas ir nepanašus į orlaivio trajektoriją ar pastovų greitį.
Meteorologiniai balionai ir didesni objektai, įskaitant dronus, radarams sukuria stipresnį atspindį. Kadangi dronai, kaip ir įprasti orlaiviai, neturi atsakiklių, ekrane jie dažniausiai matomi tik kaip nedidelis judantis taškas be išsamesnės informacijos. Vis dėlto pastovesnė jų trajektorija ir greitis gali išduoti, kad tai techninis objektas, o ne paukštis.
Todėl vien radaro signalas automatiškai neatsako, ar ore yra paukštis, ar dronas. Specialistai objektą vertina pagal atspindžio stiprumą, judėjimo kryptį, trajektoriją ir kitus turimus duomenis.
Jeigu signalas būna klaidingas arba surinkta informacija interpretuojama netiksliai, dronas gali būti palaikytas paukščiu ir į jį laiku nesureaguota. Tačiau galimas ir priešingas scenarijus – paukštį palaikius dronu, gyventojai galėtų būti perspėti be pagrindo.
KAM taip pat pabrėžė, kad objekto buvimas nepatvirtinamas, jeigu jo nepavyksta aptikti nei lėktuvų radarais, nei vizualiai. Svarstymai apie galimai į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną grindžiami faktais apie NATO naikintuvų pakilimą, nors tuo metu Lietuvoje jokių objektų aptikti nepavyko.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
