Prieš kelerius metus Lietuvoje išgarsėjęs turinio kūrėjas Ibra pasakoja, kad savo gimtinę yra ištyrinėjęs geriau nei Turkiją. Gyvendamas Lietuvoje jis aplankė mažus miestelius, kaimus, ežerus, miškus, pajūrį ir kitas vietas, kurios dažnai nepatenka į įprastus turistų maršrutus.
Nors į Turkiją Ibra reguliariai grįžta aplankyti ten gyvenančios šeimos, rugsėjį jo laukė kitokia viešnagė – jis pasirinko lietuviams gerai pažįstamą poilsį pagal „viskas įskaičiuota“ principą.
Įprastai Lietuvoje savo keliones jis planuoja pats: ieško lankytinų vietų, sudaro maršrutus ir galvoja, ką dar galėtų pamatyti. Kadangi kelionės yra ir jo darbo dalis, šįkart Ibra džiaugėsi galėjęs nuo visko atsitraukti. Penkių žvaigždučių poilsiu nuo pradžios iki pabaigos pasirūpino „Kelionių Panorama“ ekspertai.
Viešnagės metu jis suprato, kodėl lietuviai taip mėgsta „all inclusive“ atostogas. Dieną galima pradėti pusryčiais, vėliau rinktis jūrą arba baseiną, pavalgyti, pailsėti ar nusnūsti – ir nė nepastebėti, kaip ateina vakaras. Ibra teigia įvertinęs prabangą kurį laiką visiškai nieko neplanuoti.
Viešbutyje „Seven Seas Palmeras Bay“, esančiame Alanijoje, jį labiausiai nudžiugino tai, ko gyvenant Lietuvoje trūksta labiausiai – šilta, skaidri jūra, esanti vos už kelių žingsnių nuo kambario. Ibra taip pat išskyrė didelį maisto pasirinkimą, tarptautinę vakaro programą ir itin malonų personalą.
Maisto buvo tiek daug, kad, kaip juokauja turinio kūrėjas, iš Turkijos jis galėjo grįžti trimis kilogramais sunkesnis.
Turkišką virtuvę gerai pažįstantį Ibrą nustebino viešbutyje surengtas turkiškas vakaras. Jo metu vienoje vietoje buvo galima paragauti skirtingiems Turkijos regionams būdingų patiekalų, klausytis tradicinės muzikos ir išbandyti Kahramanmarašo ožkų pieno ledus.
Ibra pabrėžia, kad Turkijos virtuvė neapsiriboja kebabais ir baklava. Skirtinguose regionuose skiriasi patiekalai, tradicijos ir gyvenimo būdas, todėl lietuviams jis rekomenduoja ragauti meze, pide, gözleme, vietinius desertus ir kitus regioninius patiekalus. Pats turkiškų ledų jis, pasak savo, suvalgė mažiausiai tris porcijas.
Vis dėlto po kelių dienų poilsio, kai pagrindiniu dienos pasirinkimu tampa jūra arba baseinas, Ibra siūlo bent trumpam ištrūkti iš viešbučio teritorijos. Tačiau jis ragina keliauti ne vien tam, kad būtų aplankytas dar vienas garsus turistinis objektas.
Alanijos regione jis rekomenduoja nuvykti į pačią Alaniją, aplankyti pilį, uostą ir pasivaikščioti senosiomis gatvėmis. Taip pat verta bent vieną dieną skirti išvykai laivu – Turkijos pakrantėje galima sustoti vietose, kur į skaidrų vandenį šokama tiesiai nuo laivo.
Norint pajusti tikrąją šalies kasdienybę, pasak Ibro, kartais reikia pasirinkti dar paprastesnį kelią – nueiti ten, kur nėra turistams sukurto blizgesio.
Jis siūlo rytą pradėti ne viešbučio bufete, o paragauti tradicinių turkiškų pusryčių, vadinamų kahvaltı. Ant stalo tuomet patiekiama daug mažų lėkštučių su įvairiais patiekalais. Taip pat verta apsilankyti vietiniame turguje, nusipirkti vaisių, alyvuogių, sūrio ar prieskonių, užsukti į arbatos sodą, kuriame vietiniai geria çay ir žaidžia nardais.
Ibra rekomenduoja pavalgyti mažoje lokanta – vietinių pamėgtoje paprastoje turkiško maisto užeigoje – ir paragauti prieš akis gaminamos pide ar gözleme. Jei nedidelėje döner, lietuviams geriau žinomoje kaip kebabų vieta, matyti daug vietinių, o ne turistų, tai, jo nuomone, dažniausiai yra geras ženklas.
Už kurorto ribų turistai gali susidurti su kitokiu bendravimu nei Lietuvoje. Turkijoje gyvenimas gali būti triukšmingesnis, aktyvesnis ir spontaniškesnis: nepažįstami žmonės gali užkalbinti, pakviesti arbatos, turguje įprasta derėtis, o asmeninės erdvės gali būti mažiau.
Ibra ragina tokio elgesio nevertinti įtariai ir nelyginti jo su Lietuvoje įprastomis taisyklėmis. Jo teigimu, bendravimas yra svarbi turkų kultūros dalis, todėl kvietimas arbatos ar į nedidelę vietinę kavinę nebūtinai reiškia blogus ketinimus.
Turint daugiau laiko, jis siūlo aplankyti ne tik Viduržemio jūros kurortus. Alalijos senamiestis, Sidė, Gazipaša, mažesni pakrantės kaimai ir kalnuotos vietovės gali atskleisti skirtingus Turkijos veidus.
Pasak Ibro, viena didžiausių keliautojų klaidų – manyti, kad viešbutis atspindi visą Turkiją. Septynias dienas galima praleisti puikiame kurorte, skaniai pavalgyti, maudytis ir puikiai pailsėti. Tačiau grįžus teigti, kad tokiu būdu buvo pamatyta Turkija, nėra visiškai tikslu – iš tiesų buvo pamatytas labai geras viešbutis Turkijoje.
Pačiam Ibrui idealiausios atostogos apimtų abu variantus: kelias dienas visiškai ilsėtis, nieko neplanuoti, maudytis ir mėgautis maistu, o vėliau iš smalsumo išeiti už viešbučio vartų, paragauti vietinių patiekalų, pabendrauti su žmonėmis ir pažinti kasdienį šalies gyvenimą.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
