Nors žmonės vis daugiau dėmesio skiria sveikatai, profilaktiškai tikrintis, kai nieko neskauda, vis dar nėra įprasta. Tačiau kai kurie sutrikimai ilgą laiką gali nepasireikšti aiškiais simptomais. Reguliarūs tyrimai leidžia juos pastebėti anksčiau ir laiku pradėti gydymą.
Vilniaus šeimos klinikos šeimos gydytoja L. Tamašauskienė teigia, kad daugiausia neaiškumų kyla dėl būklių, kurių pirmieji požymiai būna neryškūs arba nespecifiniai. Geležies ar vitamino D trūkumas, skydliaukės, kepenų ir kitų hormonų veiklos sutrikimai kurį laiką gali nesukelti jokių juntamų negalavimų. Kartais žmogus jaučia tik bendrą nuovargį, mieguistumą ar virškinimo problemas.
Tokie pojūčiai dažnai priskiriami stresui, nevisavertei mitybai ar prastam miegui, nors tikroji priežastis gali būti kita.
20–30 metų žmonėms vien kraujo tyrimų gali nepakakti
Šeimos gydytojos teigimu, 20–30 metų žmonėms profilaktiškai pravartu įvertinti bendrą organizmo būklę. Tam atliekami bendras kraujo ir šlapimo tyrimai, skydliaukės hormonų bei kepenų fermentų tyrimai, taip pat vertinama inkstų funkcija.
Šiuo laikotarpiu, ypač moterims, svarbu patikrinti, ar nėra mažakraujystės. Atsižvelgiant į individualią situaciją, gali būti reikalingi mikroelementų, elektrolitų ar vitaminų tyrimai. Atsiradus konkrečių simptomų, gydytojas gali skirti ir kitus biocheminius tyrimus.
Vis dėlto laboratoriniai tyrimai ne visada suteikia visą informaciją apie sveikatą. Įvertinęs simptomus, ligos istoriją ir rizikos veiksnius, gydytojas gali rekomenduoti instrumentinius tyrimus, pavyzdžiui, echoskopiją ar rentgeną.
Jaunystėje taip pat svarbu nepamiršti prevencinių programų. Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 metų.
Po 40-ies daugiau dėmesio skiriama ligų prevencijai
Sulaukus 40 metų profilaktiniai patikrinimai tampa dar svarbesni, tačiau jų apimtis priklauso nuo kiekvieno žmogaus situacijos. Be pagrindinių laboratorinių tyrimų, gydytojas gali rekomenduoti įvertinti vitaminų ir mikroelementų kiekį. Papildomi tyrimai gali būti reikalingi atsiradus nusiskundimų arba jei šeimoje buvo onkologinių ligų atvejų.
Įvertinęs paciento anamnezę ir rizikos veiksnius, šeimos gydytojas gali skirti instrumentinius tyrimus arba nukreipti pas atitinkamos srities specialistą.
Šiame amžiuje aktualios ir pagal amžių vykdomos prevencinės programos. Krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 45 metų, o prostatos vėžio prevencinė programa – vyrams nuo 50 metų. Jei yra šeiminė rizika, prostatos vėžio prevencijoje galima dalyvauti nuo 45 metų.
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta moterims ir vyrams nuo 50 metų. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje galima dalyvauti nuo 40 metų.
Prevencinės programos padeda kai kurias ligas nustatyti dar nepasireiškus ryškiems simptomams, o onkologines ligas – iki joms išplintant. Tai gali pagerinti gydymo sėkmės ir paciento išgyvenamumo tikimybę. Vis dėlto vien dalyvavimo programose nepakanka: bendra sveikatos būklė turėtų būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į ligos istoriją, šeimos anamnezę ir kitus rizikos veiksnius.
Tyrimų dažnumą lemia ne tik metai
Amžius nėra vienintelis kriterijus, padedantis nuspręsti, kokių tyrimų reikia ir kaip dažnai juos atlikti. Net ir neturint nusiskundimų, pas šeimos gydytoją profilaktiškai rekomenduojama apsilankyti bent kartą per metus.
Dažniau tikrintis gali būti tikslinga atsiradus simptomų, sergant lėtinėmis ligomis, intensyviai sportuojant arba esant paveldimų ligų atvejų šeimoje.
Dažnesni patikrinimai taip pat gali būti reikalingi rūkantiems ir antsvorio turintiems žmonėms. Kai kuriuos rodiklius galima stebėti namuose: reguliariai matuoti arterinį kraujospūdį ir pulsą, atkreipti dėmesį į odos pokyčius, padidėjusius ar skausmingus limfmazgius.
Moterims svarbi ir krūtų savityra. Ją geriausia atlikti pirmąją savaitę po menstruacijų. Pastebėjus neįprastų pokyčių, jų nereikėtų ignoruoti – verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad žmonės neretai patys užsisako plačius laboratorinių tyrimų paketus, nors ne visi juose esantys tyrimai konkrečiu atveju yra reikalingi. Be to, vienas nuo laboratorijos normų nukrypęs rodiklis dar nebūtinai reiškia ligą.
Tyrimo rezultatą reikėtų vertinti kartu su bendra sveikatos būkle ir kitais rodikliais. Dėl tolesnių veiksmų geriausia pasitarti su šeimos gydytoju.
