Daugeliui žmonių rytas prasideda nuo kavos – ji pasirenkama dėl skonio, malonumo ar energijos pliūpsnio. Tačiau šio gėrimo poveikis sveikatai priklauso ne vien nuo išgertų puodelių skaičiaus. Reikšmės turi kavos rūšis, paruošimo būdas ir individualus jautrumas kofeinui.
Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio gyvensenos medicinos specialistė Eglė Minevičienė paaiškino, kuo kava gali būti naudinga, kada jos tampa per daug ir į kokius organizmo siunčiamus signalus verta atkreipti dėmesį.
Kuo kava gali būti naudinga?
Kofeinas gali padėti išlikti budresniems, lengviau susikaupti ir sumažinti nuovargio pojūtį. Vis dėlto kavoje yra ne tik kofeino – pupelėse aptinkama dešimtys biologiškai aktyvių junginių, o jų poveikis priklauso nuo kavos rūšies ir paruošimo.
Vienos svarbiausių medžiagų yra polifenoliai. Jie pasižymi antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Tyrimuose saikingas kavos vartojimas siejamas su mažesne 2 tipo cukrinio diabeto, kepenų ligų, Parkinsono ligos ir demencijų rizika.
Didelė dalis šių junginių išlieka ir kavoje be kofeino. Renkantis tokią kavą, specialistė pataria atkreipti dėmesį, kad kofeinas būtų pašalintas natūraliais būdais, naudojant vandenį arba anglies dioksidą.
Kiek kavos per dieną laikoma saikingu kiekiu?
Mokslinių tyrimų apžvalgose palankiausias naudos ir galimos rizikos santykis dažniausiai siejamas su 2–4 puodeliais kavos per dieną. Tačiau tai nėra vienodas skaičius visiems žmonėms, nes puodelyje esantis kofeino kiekis gali smarkiai skirtis.
Sveikam suaugusiam žmogui rekomenduojama per dieną neviršyti 400 mg kofeino. Nėštumo metu ši riba mažesnė – 200 mg.
Kofeino kiekį lemia kavos stiprumas, pupelių rūšis ir paruošimo būdas. Pavyzdžiui, robusta pupelėse jo paprastai būna daugiau nei arabica.
Ne visos kavos paruošiamos vienodai
Svarbus ir kavos filtravimas. Nefiltruotoje kavoje, tokioje kaip turkiška arba tiesiog puodelyje užplikyta kava, yra daugiau kafestolio ir kahveolio. Šie junginiai gali didinti LDL cholesterolio kiekį.
Popierinis filtras didžiąją dalį kafestolio ir kahveolio sulaiko, todėl paruošimo būdas gali turėti reikšmės kavos poveikiui organizmui.
Kada kofeino jau gali būti per daug?
Kofeinas jautresniems žmonėms gali sukelti nerimą, drebulį, širdies plakimą, trumpam padidinti kraujospūdį arba sutrikdyti miegą. Jei išgėrus kavos atsiranda nerimas, stipriai plaka širdis ar suprastėja miego kokybė, tai gali reikšti, kad organizmui jos vartojama per daug.
Taigi dėl sveikatos nebūtina kavos visiškai atsisakyti. Svarbiausia įvertinti, kiek ir kokios kavos geriama, kaip ji paruošta, kokia sveikatos būklė, kokie vartojami vaistai ir kaip į kofeiną reaguoja pats organizmas.
Kauno miesto poliklinika, dalydamasi informacija „Facebook“, kvietė daugiau sužinoti apie sveiką gyvenseną ir registruotis gyvensenos medicinos specialisto konsultacijai telefonu +370 37 403900.
