Buvęs Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro direktorius Jacek Siewiera pasiūlė, kaip sąjungininkai galėtų reaguoti į Rusijos provokacijas – už kiekvieną nustatytą priešišką veiksmą perduoti Ukrainai po 1 000 dronų. Apie tai skelbia „TVP World“.
J. Siewieros teigimu, Maskvai turi būti aiškiai parodyta, kad kiekvienas incidentas jai kainuoja neproporcingai brangiai. Jis siūlo susitarti dėl paprastos taisyklės: nustačius tyčinį gamyklos padegimą, Ukrainai būtų perduodama 1 000 dronų, o už priešišką Rusijos veiklą Baltijos regione – 1 000 ilgo nuotolio dronų.
Anot buvusio pareigūno, toks ryšys tarp veiksmo ir atsako Rusijai turėtų būti tiesioginis, aiškus ir lengvai suprantamas.
J. Siewiera pažymėjo, kad Maskva neįvertina pasekmių, kai šalia miesto padegamas sandėlis ar pažeidžiama Baltijos jūros oro erdvė. Jo manymu, Europa turėtų sukurti aiškią sąsają tarp provokacijos, sabotažo ar diversijos ir konkretaus rezultato Rusijos teritorijoje, Maskvoje.
NATO: hibridinių atakų prieš Aljanso šalis daugėja
Aukšto rango NATO pareigūnas pareiškė, kad Rusijos hibridinių atakų prieš Aljanso valstybes skaičius smarkiai išaugo. Jo žodžius cituoja naujienų agentūra „dpa“.
Pasak pareigūno, vien pernai buvo užregistruota daugiau kaip 200 tokių incidentų. Į šį skaičių neįtrauktos įprastos kasdienės kibernetinės atakos, o vien NATO būstinė kas mėnesį susiduria su tūkstančiais kibernetinių išpuolių.
Kalbėdamas apie Vokietijoje, Leipcigo–Halės oro uoste, rastą sprogmenų prikrautą droną, pareigūnas teigė, kad aptiktas sprogmuo leidžia manyti apie tiesioginį Rusijos žvalgybos tarnybos dalyvavimą. Jis pabrėžė, kad „Semtex“ nėra medžiaga, kurią būtų galima patikėti atsitiktiniam asmeniui, užverbuotam žaidžiant vaizdo žaidimus.
Nors sprogstamasis užtaisas nesuveikė, NATO ir Vokietijos vyriausybė šį įvykį vertina kaip hibridinę ataką.
Aljanso vertinimu, Rusija siekia susilpninti politinę ir praktinę paramą Ukrainai bei pasirengti galimam tolesniam konflikto eskalavimui. Tarp tokių veiksmų – ypatingos svarbos infrastruktūros ir logistikos grandinių žvalgymas, taip pat kenkėjiškos programinės įrangos iš anksto diegimas svarbiose pramonės valdymo sistemose.
NATO pareigūnas teigė, kad Aljansą ypač neramina besikeičiantis atakų pobūdis: jos tampa dažnesnės, pavojingesnės, o jų vykdytojai vis labiau linkę rizikuoti.
NATO ketina stiprinti karinį atgrasymą ir geriau apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą. Aljansas taip pat planuoja sukurti ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros tinklą. Jis leistų saugumo informacija keistis su infrastruktūros operatoriais, organizuoti bendras reagavimo į ekstremaliąsias situacijas pratybas, stiprinti apsaugą nuo dronų ir kibernetinę gynybą.
Pasak pareigūno, išskirtinai rimtais atvejais NATO vyriausiasis karinis vadas galėtų kreiptis į valstybes nares dėl puolamųjų kibernetinių pajėgumų panaudojimo.
