Daugelyje pasaulio šalių penkiolikmečių gebėjimai prastėja. Naujausi 2025 m. EBPO PISA tyrimo duomenys rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį ypač smuko skaitymo ir matematikos rezultatai. Be to, jau kas penktas EBPO šalių penkiolikmetis nepasiekia bazinio lygio nė vienoje iš trijų pagrindinių sričių. Vis dėlto kai kurios švietimo sistemos ne vieną PISA ciklą išlieka tarp stipriausių pasaulyje. Kas joms padeda aukštus rezultatus išlaikyti ilgą laiką?
Tarp pasaulio lyderių šiuo metu daugiausia yra Azijos šalių. Singapūras, Japonija ir Pietų Korėja 2025 m. pateko tarp stipriausiųjų skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse. PISA tyrimas kas trejus metus vertina ne tik penkiolikmečių žinias, bet ir gebėjimą jas pritaikyti sprendžiant realias problemas.
Lietuvos mokinių rezultatai viršija EBPO šalių vidurkį, tačiau ilgalaikio proveržio nematyti. Nuo 2022 m. pagal bendrą skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų rezultatų vidurkį Lietuva Europoje pakilo iš 20-os į 12-ą vietą. Vis dėlto tai daugiausia lėmė tai, kad kitų šalių rezultatai smuko labiau. Estija tarp Europos švietimo lyderių laikosi jau daugiau nei dešimtmetį ir 2025 m. vėl pateko tarp stipriausių pasaulio sistemų. Per trejus metus Lietuvos atotrūkis nuo Estijos beveik nepasikeitė – visose trijose srityse jis siekia iki dvejų mokymosi metų.
„Kai beveik du dešimtmečius Lietuvos mokinių rezultatai išlieka panašūs, verta klausti, kas leidžia kitoms šalims ne tik pasiekti aukštus rezultatus, bet ir išlaikyti juos metų metus. Nors šalių švietimo sistemos skiriasi, PISA leidžia pamatyti bendrus stipriausiųjų principus: aukštus lūkesčius kiekvienam vaikui, stiprius mokytojus ir gebėjimą susitelkti į tai, ką mokinys iš tiesų turi išmokti“, – sako organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Tilvytė.
Aukšti lūkesčiai turi būti skirti visiems
Stipriausiose švietimo sistemose aukšta kartelė nėra skirta tik geriausiai besimokantiems. Jose vyrauja įsitikinimas, kad kiekvieno vaiko gebėjimai gali augti, nepaisant jo šeimos aplinkos ar mokyklos. PISA pabrėžia, kad nuoseklūs ir aukšti lūkesčiai turėtų būti keliami kiekvienam mokiniui. Tyrimas taip pat rodo: mokiniai, tikintys, kad gali tobulėti, susidūrę su sunkumais dažniau nepasiduoda ir įdeda daugiau pastangų.
Lietuvoje tik šiek tiek daugiau nei pusė penkiolikmečių mano, kad gali ugdyti savo gebėjimus. EBPO šalyse taip mano beveik 7 iš 10 mokinių. Sunkesnės užduoties atveju daugiau pastangų deda 49 proc. Lietuvos mokinių, o EBPO šalyse – 60 proc. Taigi mūsų šalyje mažesnė dalis mokinių tiki savo galimybe tobulėti ir rečiau papildomai stengiasi, kai mokytis tampa sudėtinga.
Skirtumas išryškėja ir tarp aukščiausius rezultatus pasiekiančių mokinių. Aukščiausius PISA matematikos pasiekimų lygius Lietuvoje pasiekia 6 proc. penkiolikmečių. Estijoje tokių mokinių yra 13 proc., Japonijoje – 22 proc., Pietų Korėjoje – 23 proc., o Singapūre – 37 proc. Aukšta kartelė kiekvienam vaikui reiškia ne tik tvirtus pagrindus, bet ir realią galimybę siekti aukščiausių rezultatų. Tam reikšmingas ir suaugusiųjų palaikymas.
Laura Tilvytė pabrėžia, kad aukšti reikalavimai veikia tada, kai vaikas jaučia suaugusiųjų tikėjimą jo galimybėmis ir domėjimąsi mokymusi. EBPO duomenimis, net paprastas tėvų klausimas „Kaip tau sekasi mokykloje?“ siejamas su maždaug 14 taškų aukštesniu gamtos mokslų rezultatu – tai prilygsta maždaug 0,7 mokslo metų skirtumui.
Mažiau temų, daugiau supratimo
Antrasis stiprių švietimo sistemų bruožas – dėmesys gilesniam, o ne platesniam mokymuisi. PISA rekomenduoja mažinti pagrindinių temų skaičių ir daugiau dėmesio skirti tam, kad mokiniai ne tik įsimintų informaciją, bet ir gebėtų ją panaudoti naujose situacijose.
Svarbu ne vien mokymosi turinys, bet ir tai, kaip su žiniomis dirbama pamokoje. EBPO išskiria užduotis, kuriose reikia ne tik prisiminti atsakymą, bet ir jį pagrįsti, susieti kelias žinias ar pritaikyti jas neįprastoje situacijoje. Toks mokymasis siejamas su gilesniu supratimu ir didesniu mokinių įsitraukimu.
L. Tilvytės teigimu, Lietuvoje problemos neišspręs vien ugdymo programų sutrumpinimas.
„Ugdymo programos turi būti tokios apimties, kad mokytojas spėtų ne tik pristatyti temą, bet ir padėti vaikams ją iš tikrųjų suprasti. Jei svarbiausia tampa kuo daugiau temų aprėpti, mokymuisi giliau tiesiog nebelieka laiko. Todėl programose reikia mažiau temų ir daugiau laiko svarbiausioms žinioms suprasti, įtvirtinti ir pritaikyti“, – sako L. Tilvytė.
Mokytojo stiprybė – ne vien dalyko išmanymas
Trečias stiprioms švietimo sistemoms būdingas principas – mokytojo profesionalumas. EBPO pažymi, kad vien gerai išmanyti dėstomą dalyką nepakanka. Mokytojas turi mokėti aiškiai perteikti sudėtingą informaciją, valdyti klasę, išlaikyti mokinių dėmesį ir motyvaciją bei laiku pastebėti, kada vaikui reikalinga papildoma pagalba.
Duomenys rodo, kad mokiniai, jaučiantys didesnį mokytojo dėmesį ir pagalbą, dažniau pasiekia geresnių gamtos mokslų rezultatų. Jie taip pat pozityviau vertina mokymąsi ir labiau jaučiasi mokyklos bendruomenės dalimi.
Per dešimtmetį Lietuvoje mokinių jaučiama mokytojų parama gerokai sumažėjo. Nuo 2015 iki 2025 m. mokinių, teigiančių, kad gamtos mokslų mokytojas domisi kiekvieno jų mokymusi, dalis sumažėjo 15 proc. punktų – nuo 63 iki 48 proc. Mokinių, sakančių, kad mokytojas aiškina tol, kol visi supranta, dalis krito 13 proc. punktų – nuo 70 iki 57 proc.
L. Tilvytė teigia, kad būtina vertinti ne tik tai, ar mokytojas pastebi mokymosi spragas, bet ir ar pati sistema suteikia pakankamai galimybių į jas laiku reaguoti.
„Turime suprasti, kodėl mokinių jaučiama mokytojų parama per dešimtmetį sumažėjo, ir ieškoti būdų, kaip mokytojui sudaryti daugiau galimybių laiku padėti vaikui. Čia gali padėti ir vieninga mokinio pažangos stebėsenos sistema, tačiau vien duomenų neužtenka – mokytojas turi turėti laiko ir priemonių į juos sureaguoti“, – sako organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Tilvytė.
Apie „Švietimas #1“
VšĮ „Švietimas numeris vienas“ yra ne pelno siekianti organizacija, įsteigta Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“. Ji vienija lyderius, siekiančius kurti pažangią ir pasaulyje pirmaujančią Lietuvos švietimo sistemą.
