Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuvos nacionalinė divizija turi būti suformuota iki 2030 metų, o šiam tikslui pasiekti šiuo metu dedamos visos pastangos.
Šalies vadovas antradienį Prezidentūros paskelbtame vaizdo komentare pabrėžė, kad užduotis yra ambicinga. Pasak jo, neužtenka vien suburti reikiamą karių skaičių – divizija taip pat turi būti aprūpinta šaudmenimis, rezervais, būtina karine technika ir infrastruktūra.
G. Nausėda nurodė, kad dabar didžiausias dėmesys turi būti skiriamas praktiniam kariuomenės pajėgumų stiprinimui. Už šių uždavinių įgyvendinimą, jo teigimu, pirmiausia atsakingos Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė. Prezidentas išreiškė viltį, kad šio tikslo bus siekiama ryžtingai ir nuosekliai.
Daugiau informacijos apie Lietuvos gynybos pajėgumus bei jų stiprinimą prezidentas tikisi išgirsti trečiadienį vyksiančiame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje.
Helsinkyje viešintis G. Nausėda antradienį su Suomijos ministru pirmininku taip pat aptarė Lietuvos planus iš Suomijos bendrovės „Patria“ įsigyti šarvuotuosius transporterius ir tolesnį bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje.
Prezidentas teigė, kad Lietuva numatė ambicingą programą – įsigyti 936 skirtingų modifikacijų „Patria“ modelius. Šie pirkiniai, pasak jo, turėtų padėti sklandžiai kurti nacionalinę diviziją.
Vis dėlto Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas ketvirtadienį žurnalistams sakė abejojantis, ar iki 2030 metų pavyks suformuoti visą operacinį pajėgumą turinčią Lietuvos diviziją. Jo vertinimu, rizikų kelia ginkluotės įsigijimo tempai ir numatomi įrangos pristatymo terminai.
ELTA primena, kad Valstybės kontrolės atliktas auditas atskleidė, jog neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis nuo 24 proc. 2023 metais padidėjo iki 59 proc. pernai.
Auditorių vertinimu, tokią situaciją lėmė pasikeitę poreikiai, neparengti operaciniai reikalavimai, laiku nepateikti tiekėjų pasiūlymai arba perkančiosioms organizacijoms nepriimtinos kainos.
Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad kai kurių pirkimų sprendimų priėmimas užsitęsia. 42 proc. vertintų pirkimų derinimas su patariamosiomis institucijomis truko nuo 30 iki 374 dienų, nors rekomenduojama maksimali viso tarptautinio pirkimo trukmė turėtų siekti ne daugiau kaip 180–240 kalendorinių dienų.
Krašto apsaugos ministerija pranešė rudenį Vyriausybei pateiksianti projektus, skirtus gynybos įsigijimų procesams paspartinti ir efektyvinti.
Gegužę, po VGT posėdžio, prezidentas paskelbė, kad Lietuva kariuomenei ketina įsigyti 936 ratinius šarvuočius „Patria 6×6“.
Birželio pabaigoje Suomijos gynybos pramonės bendrovė pradėjo derybas dėl technologijų perdavimo ir vietinės gamybos Lietuvoje. Tuo metu su Lietuvoje veikiančia gynybos pramonės įmone „KOVO Armor“ ji pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą.
