LRT taryba kitą savaitę spręs, ar transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė padarė pažeidimą, kai nebuvo paviešinti asmenų, iš kurių įstaiga pirko paslaugas, duomenys. Pati vadovė siekia, kad šis klausimas būtų nagrinėjamas viešame posėdyje.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigia nesutinkanti su bandymu pripažinti ją pažeidus darbo pareigas. Jos vertinimu, toks procesas neatitinka nei procedūrinių, nei turinio reikalavimų, todėl ji kreipėsi į LRT tarybą prašydama viešo svarstymo. Ji taip pat priminė, kad viešus tarybos posėdžius numato LRT įstatymas.
BNS skelbė, kad dėl galimo generalinės direktorės pažeidimo taryba ketina balsuoti rugsėjo 22 dieną.
Vadovės atsakomybės klausimas iškilo po to, kai prokuratūra vasarą nustatė, jog LRT, neviešindama tam tikros informacijos, pažeidžia įstaigos veiklos ir atskaitingumo principus, visuomenės bei valstybės teisę ir teisėtą interesą žinoti, kaip panaudojami viešieji pinigai. Tai BNS sakė LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas.
Prokuratūra pasigedo individualaus vertinimo
M. Jurkyno teigimu, prokuratūra taip pat konstatavo, kad dėl tokios praktikos buvo apribota galimybė nustatyti tiekėjus, gaunančius naudą iš valstybės biudžeto, ir įvertinti jų sąsajas su LRT.
LRT generalinė direktorė atkreipė dėmesį, kad tarybos pirmininkas viešai jau kalba apie šiurkštų pažeidimą. Toks konstatavimas automatiškai reikštų jos atleidimą, nors pati LRT taryba anksčiau palaikė poziciją neviešinti autorių pavardžių.
Vadovės nuomone, visuomenė turi teisę matyti diskusiją šiuo klausimu, nes galimas pažeidimas susijęs būtent su viešumu ir viešuoju interesu. Ji taip pat priminė, kad jeigu viešai buvo transliuojami generalinio direktoriaus rinkimai, viešas turėtų būti ir atleidimo procesas.
Šiemet Seimas patvirtino naują LRT vadovo atleidimo tvarką. Ji leidžia atleisti generalinį direktorių, jei nustatomas šiurkštus pareigų pažeidimas.
BNS skelbė, kad Generalinė prokuratūra įpareigojo LRT atskirai įvertinti kiekvieną atvejį, kai viešose programų pirkimų ataskaitose nenurodomi fizinių asmenų, veikiančių kaip tiekėjai, vardai ir pavardės.
Tokio sprendimo prireikė nustačius, kad LRT nepaskelbė paslaugų tiekėjų duomenų ataskaitoje apie 2025 metais neskelbiamos apklausos būdu įvykdytus programų pirkimus, kuri buvo paskelbta interneto svetainėje.
Prokuratūros vertinimu, LRT priėmė bendrą sprendimą neviešinti visų tiekėjų, prieš tai neįvertinusi kiekvieno konkretaus pirkimo aplinkybių.
Prokuratūra nurodė, kad kiekvienu atveju būtina atskirai įvertinti aplinkybes ir nustatyti pusiausvyrą tarp pirkimų skaidrumo bei viešumo ir tiekėjų teisių bei teisėtų interesų apsaugos.
Šis sprendimas priimtas Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui išnagrinėjus Seimo Audito komiteto prašymą.
