Spalis – tai metas, kai reikia pagrindai ruošti sodą žiemojimui. Viena iš svarbių šio mėnesio užduočių – rudeninė vaismedžių ligų prevencija. Vasarą ant žievės, dirvožemio ir augalų liekanų galėjo susikaupti grybelių sporų, kenkėjų ir patogenų. Jei į tai neatkreipsite dėmesio, pavasarį jie gali vėl pulti jaunus lapus ir ūglius. Tačiau apdorojimą reikia atlikti teisingai: atlikti jį netinkamu laiku, netinkamai paruošus ar netinkamu oru reiškia ne tik nepadėti sodui, bet ir jam pakenkti. O ką gydyti sodą rudenį, kada tai tikrai būtina ir kaip nepadaryti klaidos, skaitykite mūsų medžiagoje.
Pirma, sanitarinis valymas: lapai, mumifikuoti vaisiai ir ligotos šakos
Pradėti purkšti chemines ar biologines medžiagas ant nepasiruošto ploto yra dažna klaida, galinti gerokai sumažinti apdorojimo efektyvumą. Net ir aukštos kokybės fungicidas ne visada pasieks patogenus, jei jie bus paslėpti po storu suspaustų lapų, augalų liekanų ar džiovintų vaisių sluoksniu.
Prieš pildydami purkštuvo baką apsauginiu tirpalu, turite atlikti pagrindinius rudens sodo darbus, kurie susideda iš kelių nuoseklių veiksmų.
- Surinkite pažeistus nukritusius lapus. Obelų, kriaušių ir kaulavaisių medžių, kurie sezono metu nukentėjo nuo rauplių, kleasterosporiozės ar kitų ligų, lapus reikia pašalinti iš po medžių. Juos galima kompostuoti, jei jie tinkamai kompostuojami arba utilizuojami pagal vietos taisykles. Sveikų lapų nebūtina visiškai pašalinti – juos galima įtraukti į mulčią arba kompostą.
- Pašalinkite „mumijos“ vaisius. Ant šakų kabantys džiovinti ir pajuodę obuoliai, kriaušės ar slyvos gali būti moniliozės ir vaisių puvinio plitimo židiniai. Jie atsargiai pašalinami ir sunaikinami.
- Atlikite reikiamą sanitarinį genėjimą. Pašalinkite sausas, vėjo nulaužtas ir pavojingai pažeistas šakas. Tačiau masiškai genėti visų vaismedžių spalio mėnesį neverta. Ypač atsargūs reikėtų būti su kaulavaisiais, kuriems šaltas ir drėgnas ruduo nėra pats geriausias genėjimo metas. Pagrindinius darbus geriau palikti atitinkamam laikotarpiui pavasarį arba vasarą. Pjūviai daromi švariu, aštriu įrankiu, nepažeidžiant žievės antplūdžio šakos apačioje. Nereikia jų užberti sodo derva.
- Apžiūrėkite kamienus ir skeletines šakas. Suaugusių medžių kamienai tikrinami, ar nėra įtrūkimų, pažeidimų ir negyvos žievės. Jau lengvai nusilupančias žievės dalis galima atsargiai pašalinti nepažeidžiant gyvojo audinio. Kerpės ir samanos paprastai nekenkia sveikam medžiui, todėl jų nereikia valyti kietais šepečiais.
Tik sutvarkius teritoriją, jei reikia, jie pradeda pasirinkti apsaugos priemones.
Kai gydymas yra tikrai būtinas: ligos požymiai ir pažeidimo istorija
Ne kiekvienam sodo sklypui reikia naudoti stiprius koncentruotus tirpalus. Prieš nusprendžiant, kuo gydyti sodą rudenį, svarbu objektyviai įvertinti fitosanitarinę situaciją sklype per praėjusią vasarą.
Jei medžiai ir krūmai visą sezoną turėjo švarius žalius lapus, nepatyrė rauplėmis, miltlige ar dėmėtumu sergančių žmonių, o derlius džiugino puvinio nebuvimu, cheminio purškimo gali ir nereikėti. Tokiu atveju pakanka atlikti sanitarinį valymą, apžiūrėti medžius ir paruošti juos žiemojimui.
Jei sklype aktyviai plito moniliozė, džiūvo šakos, lapus smarkiai paveikė kokomikozė arba medžiai pūtė vaisiai, verta apsvarstyti papildomas apsaugos priemones. Tačiau pirmiausia reikia nustatyti ligą ir pasirinkti tinkamą vaistą. Apleistų sodų su sergančiais augalais buvimas kaimynystėje taip pat yra priežastis atidžiau stebėti medžių būklę, tačiau tai nereiškia, kad būtina atlikti stiprius cheminius apdorojimus.
Kodėl dauguma koncentruotų procedūrų atliekamos po lapkričio mėnesio?
Pagrindinė rudens apsaugos taisyklė – laikytis natūralių sumedėjusių augalų biologinio vystymosi terminų. Kai kurie preparatai augalams gydyti ramybės būsenoje naudojami didesnėmis koncentracijomis nei aktyvios vegetacijos metu. Tokie tirpalai gali pažeisti žalius lapus ir jaunus audinius, todėl jų naudojimo laikas yra ypač svarbus.
Nors šakos išlaiko žalius lapus, augalas toliau fotosintezuoja ir perneša maistines medžiagas į medieną ir šaknų sistemą, kad sėkmingai žiemotų. Purškimas netinkamais koncentruotais tirpalais prieš lapams natūraliai nukritus, gali sukelti cheminius nudegimus ir priešlaikinį lapų žūtį. Dėl to medis gali nespėti sukaupti pakankamai maistinių medžiagų prieš žiemą.
Svarbu! Jei produktas skirtas ramybės būsenos medžiams apdoroti, jis naudojamas pasibaigus vegetacijos sezonui ir natūraliai nukritus lapams, laikantis gamintojo nurodymų. Neverta sutelkti dėmesio tik į tam tikrą nukritusių lapų procentą. Būtina atsižvelgti į pumpurų būklę, oro sąlygas ir konkretaus produkto savybes.
Vario preparatai, geležies sulfatas ir karbamidas: užduotys skirtingos
Kaip gydyti sodo ligas rudenį? Konkrečios veikliosios medžiagos pasirinkimas priklauso nuo sezono metu pastebėtų ligų ir jūsų vietovėje augančių augalų rūšių. Svarbu aiškiai atskirti vario turinčių preparatų, geležies sulfato ir karbamido taikymo sritis.
Pažvelkime į šių įrankių savybes.
- Vario turintys preparatai. Vario sulfatas ir Bordo mišinys naudojami sodininkystėje siekiant apsisaugoti nuo tam tikrų grybelinių ir bakterinių ligų. Tačiau tai nėra identiški produktai, ir jų koncentracijos negali būti automatiškai sulyginamos. Universalus 3 % vario sulfato tirpalas neturėtų būti rekomenduojamas visiems vaismedžiams. Naudojimo norma priklauso nuo produkto, pasėlio, ligos ir augalo vystymosi fazės. Rudeniniam apdorojimui rinkitės tik Ukrainoje patvirtintus naudoti produktus ir laikykitės instrukcijų.
- Geležies sulfatas. Sodininkystėje jis naudojamas tam tikriems specialiems apdorojimo būdams, ypač nuo samanų ir kerpių, kai toks naudojimas numatytas instrukcijose. Tačiau kerpės paprastai nekenkia medžiams, todėl neverta jų be reikalo naikinti. Geležies sulfatas nėra universalus fungicidas ir pats savaime nestiprina žievės. Tirpalo koncentracija parenkama atsižvelgiant į produkto paskirtį, atsižvelgiant į pasėlių rūšį ir medžio būklę.
- Koncentruotas karbamidas. Karbamidas kartais naudojamas rudenį tam tikrose obelų rauplių kontrolės schemose. Jis padeda pagreitinti užkrėstų nukritusių lapų irimą, o tai gali sumažinti infekcijos šaltinių skaičių pavasarį. Tačiau karbamidas nėra universali priemonė naikinti visas šakų ir žievės grybelines ligas. Jį reikia naudoti tik laikantis atitinkamų rekomendacijų, neviršijant leistinų koncentracijų.
Perskaitykite etiketę: naudokite tik registruotą produktą ir nurodytą koncentraciją
Bet kokios apsaugos priemonės, naudojant chemines medžiagas, reikalauja griežtai laikytis gamintojo nurodymų. Vietoj specializuotų produktų negalima naudoti nežinomos kilmės vaistų, buitinių chemikalų arba didinti rekomenduojamos dozės „su marža“.
Per didelė vario koncentracija gali sukelti fitotoksiškumą ir jo kaupimąsi viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, o tai neigiamai veikia naudingus dirvožemio organizmus. Pirkdami paruoštus fungicidus, patikrinkite, ar vaistas yra registruotas Ukrainoje ir ar jį leidžiama naudoti norimam pasėliui ir apdorojimo būdui. Ant pakuotės turi būti nurodytos sunaudojimo normos, naudojimo laikas ir būtinos saugos priemonės.
Orai: sausa, bevėjė diena, temperatūros apribojimai ir laikas iki lietaus
Oro sąlygos tiesiogiai veikia galutinį purškimo rezultatą. Net brangus ir aukštos kokybės kontaktinis fungicidas gali būti neveiksmingas, jei netrukus po panaudojimo jį nuplauna smarkus rudens lietus.
Oro sąlygos yra gana griežtos.
- Nėra stipraus vėjo. Purškimas atliekamas ramiu oru, kad maži preparato lašai neužpūstų ant kaimyninių daržovių lysvių, gyvenamųjų pastatų ar paties darbuotojo.
- Laikas iki kritulių iškritimo. Po apdorojimo produktas turi išlikti ant augalo paviršiaus pakankamai ilgai, kad būtų pasiektas reikiamas poveikis. Šis laikotarpis skirtingiems produktams skiriasi, todėl nėra universalios 4–6 valandų taisyklės. Vadovaukitės instrukcijomis ir orų prognoze.
- Temperatūra. Daugeliui rudens procedūrų tinka vidutiniškai vėsus, be šalnų oras, tačiau temperatūros reikalavimai priklauso nuo konkretaus produkto. Kai kurių produktų nerekomenduojama naudoti žemoje temperatūroje, o kitiems taikomos savo leistinos ribos. Svarbiausia laikytis instrukcijų ir neleisti darbiniam tirpalui užšalti ant šakų.
Planuokite savo darbus ryte arba sausos, gražios dienos viduryje, kad karūna spėtų išdžiūti prieš pasirodant vakaro rasai ir nukritus temperatūrai.
Žievė, kamieno apskritimai ir dirvožemis – ką kultivuoti, o ko ne
Norint gauti tinkamą apsauginį efektą, darbinis tirpalas tepamas ant tų medžio dalių, kurios nurodytos preparato instrukcijose. Jei produktas skirtas kamieno ir lajos apdorojimui, būtina užtikrinti vienodą atitinkamų paviršių padengimą. Ypatingas dėmesys skiriamas skeletinių šakų išsišakojimams, žievės įtrūkimams ir kitoms vietoms, kuriose gali kauptis patogenai.
Tuo pačiu metu nereikėtų automatiškai purkšti kamieno žiedų ir gausiai laistyti dirvožemio koncentruotais sieros rūgšties tirpalais. Varis gali kauptis dirvožemyje, o per didelis cheminių medžiagų naudojimas gali neigiamai paveikti dirvožemio organizmus. Dirvožemio apdorojimas atliekamas tik tada, kai tai numatyta konkretaus preparato instrukcijose.
Taip pat nereikėtų purkšti braškių lysvių ar daugiamečių gėlių šiais tirpalais. Netinkama koncentracija gali pažeisti šaknis, visžalius lapus ir kitus gyvus augalo audinius.
Apsauginės priemonės, tirpalo paruošimas ir saugus likučių šalinimas
Dirbant su vario ir geležies druskomis bei koncentruotais karbamido tirpalais, reikia griežtai laikytis asmeninių saugos taisyklių. Maži darbinio tirpalo lašai, patekę ant gleivinių, odos ar kvėpavimo takų, gali sukelti dirginimą ir kitą nepageidaujamą poveikį.
Nepamirškite laikytis saugos taisyklių!
- Dėvėkite apsauginius drabužius, mūvėkite guminius batus, mūvėkite chemikalams atsparias pirštines ir dėvėkite apsauginius akinius. Jei gaminiui reikalingas respiratorius, pasirinkite jo tipą ir filtrus pagal nurodymus. Standartinis dulkių respiratorius neapsaugo nuo visų tipų cheminių medžiagų ir garų.
- Darbinius tirpalus ruoškite tik atitinkamam produktui skirtuose induose. Siera sulfatui paprastai naudojami plastikiniai arba tinkami emaliuoti indai. Cinkuoti ir geležiniai kibirai gali reaguoti su tirpalu. Vandens temperatūrą ir maišymo procedūrą nustatykite pagal gamintojo instrukcijas.
- Paruoštas tirpalas, prieš pilant į purkštuvo baką, prireikus filtruojamas per tinkamą filtrą, kad neužsikimštų antgalis. Svarbu laikytis gamintojo rekomendacijų ir nenaudoti maisto produktams skirtų buitinių indų.
Po apdorojimo likusio darbinio tirpalo negalima pilti į geriamuosius šulinius, natūralius vandens telkinius, buitines nuotekas, komposto duobes ar tiesiog ant dirvožemio. Geriausia iš anksto apskaičiuoti reikiamą vaisto kiekį, kad liktų kuo mažiau likučių.
Jei tirpalo vis dar lieka, jo tolesnis naudojimas arba šalinimas atliekamas pagal konkretaus produkto instrukcijas. Neviršykite leistino naudojimo kiekio bandydami naudoti likučius. Jei saugus naudojimas neįmanomas, kreipkitės į atitinkamą pavojingų atliekų tvarkymo tarnybą.
Klaidos: vaistų maišymas, žalių lapų apdorojimas ir dozės viršijimas
Nepatyrę sodininkai, bandydami sutaupyti laiko, dažnai daro kritinių klaidų, kurios kenkia augalams ir turtui.
Ko tu absoliučiai negali padaryti?
- Nerekomenduojama maišyti vaistų. Jūs negalite savarankiškai maišyti vario ar geležies sulfato su kitomis cheminėmis medžiagomis toje pačioje talpykloje be patvirtinto suderinamumo. Kai kurie mišiniai reaguoja, sudaro nuosėdas arba praranda veiksmingumą. Maišyti leidžiama tik tada, kai tai numatyta atitinkamų vaistų instrukcijose.
- Purškimas per ankstyvas. Koncentruotų produktų, skirtų ramybės būsenoje esantiems medžiams ant žalios lapijos, naudojimas gali sukelti cheminius nudegimus ir priešlaikinį lapų kritimą.
- Viršijus rekomenduojamas dozes. Bandymai padaryti tirpalą „stipresnį“ gali pažeisti pumpurų, jaunos žievės ir kitų augalo dalių audinius.
Sisteminga ir apgalvota rudens priežiūra padeda sumažinti infekcijos šaltinių skaičių sode ir paruošti medžius naujam sezonui. Tačiau net ir tinkamai atliktas gydymas negarantuoja visiškos apsaugos nuo visų ligų ir kenkėjų. Geriausias rezultatas – sanitarinio valymo, reguliarios medžių apžiūros, savalaikio tinkamų produktų naudojimo ir oro sąlygų laikymosi derinys. Toks požiūris padės išlaikyti sodo sveikatą ir sukurs geras sąlygas būsimam derliui.
