Permaininga vasara sudėtinga ne tik žmonėms, bet ir daržovėms. Ilgai trunkantis lietus, vėsesni orai bei dirvoje susikaupusi drėgmė gali sulėtinti agurkų augimą: jų lapai gelsta, vysta, o nauji vaisiai ima megztis vangiau. Vis dėlto Pakruojo rajone ūkininkaujanti Austėja Vaičiulytė tikina, kad laiku pastebėjus augalų būklės pokyčius derlių dar galima išsaugoti.
Ūkininkė su šeima augina moliūgus, agurkus, česnakus ir svogūnus. Didžiausią ūkio dalį sudaro moliūgai – įvairios jų veislės auginamos maždaug šešiuose hektaruose. Agurkams skirta apie 10 arų, kuriuose auga maždaug 2,5 tūkst. daigų. Per kelerius metus šeima atsirinko veisles, tinkamiausias vietos sąlygoms ir pirkėjų poreikiams. Ūkio veiklą ji pristato „Facebook“ paskyroje „Kaimo moliūgėlis“.
Perteklinė drėgmė gali sustabdyti augimą
Šių metų vasara agurkų augintojams pateikė nemažai iššūkių. Pasak A. Vaičiulytės, atvėsus orams regione prasidėję gausūs lietūs sulėtino augalų augimą, o permirkusi dirva pradėjo neigiamai veikti šaknis.
Apie nepalankias sąlygas galima spręsti iš kelių požymių: agurkų lapai ima gelsti, vaisiai auga lėčiau, o kartais nauji agurkėliai visai nesimezga. Ūkininkė pabrėžia, kad pageltę ar nusilpę lapai dar nereiškia prarasto derliaus – laiku sureagavus augalus galima bandyti sustiprinti.
Laistyti reikia ne dažniau, o tinkamai
Norint užauginti gausų derlių, svarbu ne tik pasirinkti tinkamas veisles, bet ir subalansuoti laistymą. Agurkams kenkia tiek vandens stygius, tiek perteklius. Užmirkus šaknims gali pradėti gelsti lapai ir sustoti vaisių mezgimas, o dėl sausros lapai praranda stangrumą, suglemba ir nusvyra.
Todėl vien dažnai palaistyti augalus nepakanka. Reikėtų stebėti dirvos būklę ir pasirūpinti, kad šaknys nebūtų nei per sausos, nei nuolat permirkusios. A. Vaičiulytės teigimu, būtent subalansuotas laistymas gali lemti didelę dalį būsimo derliaus.
Aminorūgštys padeda augalams atlaikyti stresą
Agurkus gali pažeisti ir miltligė, erkutės bei kiti kenkėjai, todėl, ūkininkės manymu, augalų atsparumu verta rūpintis nuo pat jų augimo pradžios. Ji rekomenduoja mažus augalus stiprinti aminorūgštimis.
Stipresni agurkai lengviau ištveria temperatūros svyravimus ir gausius kritulius. Ūkininkė tai lygina su žmogaus organizmu: kuo jis stipresnis, tuo lengviau susidoroja su nepalankiomis sąlygomis.
Ūkyje agurkai skinami kas antrą dieną
Reguliarus derliaus nuėmimas taip pat svarbus augalo produktyvumui. A. Vaičiulytės ūkyje agurkai skinami kas antrą dieną, kad vaisiai neperaugtų ir pasiektų tinkamą dydį.
Dažnas skynimas leidžia ne tik surinkti tinkamo dydžio agurkus, bet ir skatina augalą toliau krauti žiedus bei megzti naujus vaisius.
Daigais sodinti agurkus ūkininkė rekomenduoja
A. Vaičiulytė nesutinka su paplitusiu teiginiu, kad agurkų negalima sodinti daigais dėl jautrių jų šaknų. Jos ūkyje daigais sodinami visi agurkai, taip pat ir moliūgai, auginami šešiuose hektaruose.
Daigais pasodinti agurkai paprastai derlių subrandina anksčiau nei tie, kurie išauginti iš tiesiai į dirvą pasėtų sėklų. Naudojant agrotekstilę šis skirtumas gali sumažėti.
Šis būdas ūkiui padeda tiksliau suformuoti augalų skaičių ir išvengti tuščių vietų. Sodinant daigus iš karto matyti, kurie augalai prigijo, o kurie ne, todėl ūkininkė tokį metodą siūlo išbandyti ir kitiems augintojams.
