Šios vasaros audros ir vėtros dar kartą parodė, kokią žalą gyventojų turtui gali padaryti ekstremalūs orai. Stipraus vėjo išversti medžiai apgadina automobilius ir pastatus, o smarkios liūtys užlieja rūsius, požeminius parkingus bei kiemus, išplauna trinkeles ir sutrikdo valymo įrenginių veiklą. „Balcia Insurance“ Žalų departamento vadovė Viktorija Bužokaitė teigia, kad nuostolių dydį lemia ne tik stichijos intensyvumas. Svarbi ir aplink pastatus augančių medžių būklė, teritorijos infrastruktūra bei statinių pasirengimas atlaikyti stiprų vėją ir didelį kritulių kiekį, rašoma pranešime spaudai.
Anot V. Bužokaitės, nors 2026 metų duomenys apima laikotarpį tik iki rugpjūčio 5 dienos, jie jau rodo aktyvesnį audrų, liūčių, krušos ir žaibo sukeltų žalų laikotarpį nei visa praėjusi vasara. Šią vasarą tokių įvykių užfiksuota apie 18 proc. daugiau nei pernai, o palyginus laikotarpį iki rugpjūčio 5 dienos, augimas siekia apie 44 proc.
Žalų daugėjimas nebuvo vienodas visą vasarą. Birželį ir liepą audrų bei liūčių sukeltų žalų buvo maždaug 11 proc. mažiau nei tais pačiais 2025 metų mėnesiais. Tačiau rugpjūčio pradžioje vos per kelias dienas praūžęs itin intensyvus audrų ir liūčių epizodas smarkiai padidino bendrą statistiką.
Vanduo gali atskleisti būsto rizikas, kurių per apžiūrą nematyti
„Balcia Insurance“ Grupės produkto vadovas Andrius Dambrauskas, analizuodamas 2026 metų vasaros žalų pobūdį, pastebi, kad nukenčia ne tik patys pastatai. Vis dažniau žala padaroma teritorijos infrastruktūrai. Rūsių, požeminių parkingų ir garažų užliejimų, palyginti su praėjusiais metais, padvigubėjo. Sklypo gerbūvio, trinkelių, lietaus bei nuotekų sistemų pažeidimų užfiksuota daugiau nei du kartus daugiau, o su gruntu ir vandens infiltracija susijusių žalų skaičius išaugo beveik trigubai.
A. Dambrausko teigimu, vertinant užliejimo tikimybę būtina atsižvelgti ne tik į pastatą, bet ir į jo aplinką. Vanduo gali atitekėti iš aukščiau esančių teritorijų ar gatvių, todėl net techniškai tvarkingas objektas nėra apsaugotas, jei aplinkinė infrastruktūra nepajėgia susidoroti su krituliais.
Požeminis parkingas gali tapti brangiausia būsto rizika
Specialistas nurodo, kad rūsių, garažų ir požeminių parkingų užliejimą paprastai lemia keli veiksniai. Tarp jų – per mažas lietaus nuotekų sistemos pralaidumas, užsikimšusios įlajos, nepakankamai veiksmingas drenažas ir vandens patekimas pro vartus ar pastato konstrukcijas.
Požeminiai parkingai yra ypač jautrūs, nes jų konstrukcija sukuria vadinamąjį „dubens efektą“. Dėl to net nedidelis paviršinio vandens kiekis gali greitai susikaupti ir padaryti didelių nuostolių. Todėl, renkantis būstą, svarbu vertinti ne vien pastato amžių ar statybos kokybę. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į žemiausio patalpų taško aukštį, įvažiavimo geometriją bei lietaus vandens surinkimo sistemų būklę.
Didelių padarinių gali sukelti ir vieno svarbaus infrastruktūros elemento gedimas. Jei per stipriausią liūtį nutrūksta elektros tiekimas arba nustoja veikti siurblinė, žala gali būti gerokai didesnė nei pati audros konstrukcijoms padaryta žala.
Prieš perkant būstą verta patikrinti ne tik namą, bet ir visą kvartalą
Didėjant ekstremalių kritulių tikimybei, svarbu įvertinti kvartalo ir sklypo infrastruktūrą. Specialistai rekomenduoja išsiaiškinti, kokiam kritulių intensyvumui buvo projektuotos lietaus nuotekų sistemos, ar jos turi pakankamą pralaidumo rezervą ir kur nukreipiamas vanduo, kai sistema nebesusidoroja su jo kiekiu.
Reikšmės turi ir natūralios teritorijos savybės. Net greta esantys namai gali susidurti su labai skirtinga užliejimo rizika dėl reljefo, grunto sudėties ar gruntinio vandens lygio.
A. Dambrauskas pabrėžia, kad molingas gruntas savaime nėra problema. Tačiau kartu su dideliu nepralaidžių paviršių kiekiu ir nepakankamu paviršinių nuotekų surinkimu jis gali gerokai padidinti kritulių keliamą pavojų. Todėl prieš priimant sprendimą verta domėtis ne tik konkrečiu pastatu, bet ir kvartalo reljefu bei ankstesniais vandens kaupimosi atvejais.
Viena intensyvi liūtis gali tapti rimtu išbandymu visam kvartalui. Dėl to ilgalaikę būsto vertę lemia ne tik statinio kokybė, bet ir jo atsparumas vandens keliamoms rizikoms.
Visiškai pašalinti ekstremalių gamtos reiškinių grėsmės neįmanoma net ir kruopščiai įvertinus būsto vietą bei infrastruktūrą. Todėl, V. Bužokaitės teigimu, svarbu ne tik atsakingai rinktis būstą, bet ir tinkamai jį apsaugoti. Audros bei smarkios liūtys vis dažniau apgadina ne vien pastatus, bet ir rūsiuose ar požeminiuose parkinguose laikomą turtą, tad gyventojams verta reguliariai peržiūrėti draudimo apsaugą ir įsitikinti, kad ji atitinka dabartines klimato rizikas.
