Pakanka įtemptesnės savaitės, ilgesnio sėdėjimo prie kompiuterio ar net trumpos išvykos, kad pasikeistų įprastas organizmo ritmas. Nors iš pirmo žvilgsnio nieko neįprasto nenutinka, pilvas gali tapti sunkus, pradėti pūsti, o tuštinimasis – pasikeisti.
Tai gali nustebinti žmones, kurie paprastai virškinimo problemų nepatiria. Tačiau žarnyno veiklą lemia ne vien maistas – svarbi ir kasdienė rutina. Kodėl ji kartais sutrikdo virškinimą ir kada verta ieškoti pagalbos?
Kelionės pakeičia ne tik planus, bet ir žarnyno ritmą
Išvykus dažnai pasikeičia miego bei valgymo režimas: vieną rytą keliama anksčiau, kitą leidžiama sau pamiegoti ilgiau, valgoma skirtingu metu, geriama mažiau vandens, išbandomi neįprasti patiekalai. Keliaujant automobiliu ar lėktuvu dar tenka ilgai sėdėti. Organizmui tai – reikšmingas įprastos dienotvarkės pokytis.
Žarnynas taip pat veikia pagal biologinį laikrodį, todėl pasikeitęs miego ir valgymo laikas gali sutrikdyti jo ritmą. Prie to kelionėse prisideda ir vengimas naudotis viešaisiais tualetais – apsilankymas atidedamas iki viešbučio ar apartamentų, nors poreikis buvo atsiradęs anksčiau.
Tokį poveikį galima pajusti ir niekur neišvykus. Jei vieną dieną pietaujama dvyliktą, kitą – tik trečią valandą, kelis vakarus einama miegoti vėliau, o rytais nuolat skubama, virškinimo sistema taip pat gali išsiderinti. Ypač jei pasikeitusi rutina tęsiasi ilgiau.
Mažai judėjimo ir daug įtampos – dar viena priežastis
Įtemptą darbo dieną dažnai sudaro vienas po kito vykstantys susitikimai, skubūs laiškai ir pietūs prie kompiuterio. Vandens išgeriama mažai, o nuo kėdės atsistojama tik pasiimti kavos. Nors tokia diena fiziškai gali neatrodyti sunki, ilgas sėdėjimas ir judėjimo stoka gali paveikti virškinimą.
Mažai judant žarnyno veikla gali sulėtėti. Tam kartais pakanka kelių itin sėslių dienų, praleistų prie kompiuterio, automobilyje ar ant sofos. Trumpas pasivaikščiojimas per pietus ar po darbo ir dažnesnės judėjimo pertraukos gali būti naudingos ne tik nugarai, bet ir žarnyno veiklai.
Virškinimo įpročius keičia ir stresas. Galvojant apie terminus, susitikimus bei problemas, paprasti organizmo signalai lieka antrame plane: vėliau valgoma, pamirštama atsigerti arba ignoruojamas noras eiti į tualetą, nes atrodo, kad tam nėra laiko. Taip įtempta dienotvarkė gali nepastebimai sutrikdyti įprastą žarnyno ritmą.
Kada galima apsiriboti įpročių pakeitimu?
Jei virškinimas sutriko po kelionės, įtemptos savaitės ar pasikeitusios dienotvarkės, pirmiausia verta sugrįžti prie įprasto režimo. Reikėtų reguliariai valgyti, pakankamai gerti, daugiau judėti ir neatidėlioti tuštinimosi, kai pajuntamas poreikis.
Kai kuriais atvejais organizmui prireikia vos kelių dienų, kad virškinimas vėl normalizuotųsi. Jei vidurių užkietėjimas nepraeina ir kasdienių įpročių korekcijos nepakanka, gali būti vartojami vidurius laisvinantys vaistai.
Vienas iš jų – geriamieji lašai „Regulax“. Jų veiklioji medžiaga natrio pikosulfatas skatina storosios žarnos peristaltiką. Vaistą rekomenduojama vartoti vakare, nes poveikis paprastai pasireiškia po 10–12 valandų. Būtina laikytis pakuotės lapelyje pateiktų nurodymų arba gydytojo rekomendacijų.
Vartojant vaistą svarbu stebėti savijautą. Jei per tris dienas nepagerėja arba simptomai sustiprėja, reikėtų kreiptis į gydytoją. Specialisto konsultacija taip pat reikalinga, jei vidurių užkietėjimas kartojasi, jaučiamas stiprus pilvo skausmas, išmatose pastebima kraujo, vemiama, karščiuojama arba neplanuotai krenta svoris.
