Po 29-erių Jurgio Zeliankos mirties apie jųdviejų santykius prabilo buvusi sužadėtinė Kamilė. Nors pora buvo išsiskyrusi, moteris tikina iki šiol mylinti Jurgį. Ji prisiminė sudėtingą meilės istoriją, abiejų kovą su priklausomybėmis ir bandymą vienam kitą išgelbėti. Jurgį ji vadina vienu stipriausių ir protingiausių žmonių, kuriuos jai teko sutikti.
Jurgio mirtis sukrėtė ne tik jo artimuosius, bet ir daugybę jį pažinojusių žmonių. Jo tėtis, advokatas Vytautas Zelianka, naujienų portalui tv3.lt pasakojo apie sūnaus gyvenimą, ligas, sunkumus ir ilgą kovą su priklausomybėmis.
Kamilė rašo, kad Jurgis jai buvo labai svarbus, nepaisant to, kas įvyko jų santykiuose. Abu kartu patyrė daug skausmo, tačiau jų jausmai buvo tikri.
Pažadas susitvarkyti liko neišpildytas
Moteris neslepia, kad jų santykiai buvo sunkūs. Abu susidūrė su priklausomybėmis, tačiau, jos teigimu, iš šios kovos ištrūkti galiausiai pavyko tik jai.
Po išsiskyrimo pora buvo pažadėjusi vienas kitam pasikeisti ir ateityje susitaikyti, nes vis dar stipriai mylėjo vienas kitą. Kamilė teigia, kad priklausomybės sunaikino ne tik jų meilę, bet ir Jurgio gyvenimą.
Ji prisipažįsta iki paskutinės akimirkos negalėjusi patikėti, jog Jurgiui nepavyko įveikti šių problemų. Moteris jį vadina stipriausiu ir protingiausiu savo gyvenime sutiktu žmogumi, tikisi, kad jis iš dangaus matys jos pasiekimus ir ją saugos.
Kamilė rašo niekada nenorėjusi jo laidoti, nes nieko kito nemylėjo taip stipriai. Ji tikina Jurgio visuomet ilgėsis ir amžinai laikys jį savo berniuku bei tikru didvyriu.
Jurgį prisimena kaip išskirtinę asmenybę
Kalbėdama apie buvusį sužadėtinį, Kamilė daugiausia dėmesio skiria ne jo sunkumams, o žmogui, kurį pažinojo ir mylėjo. Ji Jurgį apibūdina kaip nepaprastai stiprų, protingą, geraširdį ir supratingą žmogų.
Anot jos, Jurgis stengėsi padėti ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Draugams jis buvo patikimas bičiulis, o jai – geriausias vaikinas. Jis domėjosi kitų savijauta, juos išklausydavo ir stengdavosi padėti. Kamilė pabrėžia, kad Jurgis pasaulį suprato giliau nei daugelis kitų.
Moteris dėkoja jam už meilę, apsaugą ir pagalbą sunkiausiais gyvenimo momentais. Ji sako, kad Jurgis padėjo jai subręsti kaip asmenybei ir perdavė daug vertingų dalykų savo išmintimi.
Kamilę labiausiai žavėjo jo gera širdis, aštrus protas, savitas mąstymas ir tvirtas charakteris. Net patyręs daug blogio bei pažeminimo, jis išsaugodavo savo nuomonę ir jos laikydavosi.
Vaistai gali padėti, bet netinkamai vartojami tampa pavojingi
Jurgio gyvenimo istorijoje svarbią vietą užėmė ir psichotropiniai vaistai. Jo tėvas pasakojo, kad sūnus pats domėjosi farmakologija, analizavo savo būklę ir nesutiko su gydytojų išvadomis. Vėliau Jurgis pradėjo savarankiškai bandyti skirtingus preparatus bei jų dozes.
Vytauto Zeliankos teigimu, sistema Jurgį nuvylė, nes laiku ir tinkamai nenustatė ligos, apie kurią jis pats ilgai kalbėjo bei įtarė. Dėl to vaikinas prarado pasitikėjimą sistema ir ėmė ieškoti savarankiškų gydymosi būdų – rinktis bei derinti vaistus.
Gydytoja toksikologė Gabija Laubner pabrėžia, kad vaistai savaime nėra blogis. Kai kuriems žmonėms jie gali būti vienintelė galimybė normaliai gyventi ar funkcionuoti, tačiau psichiatrinius preparatus privalo skirti gydytojas.
Anot jos, receptinių vaistų negalima savarankiškai pasirinkti ar vartoti be paskyrimo. Jei preparatas skiriamas, vadinasi, yra diagnozė, kurią reikia gydyti. Problemos prasideda tuomet, kai žmogus pats didina dozę, dažnina vartojimą ar nusprendžia, kad jam reikalingas konkretus vaistas.
Gydytoja taip pat teigia, kad lietuviai Europoje yra tarp daugiausia raminamųjų vartojančių tautų. Šie preparatai vėliau gali lemti priklausomybės išsivystymą. Raminamuosius, be gydytojo nurodymo, kartais vartoja ir 15–16 metų paaugliai, o vaistų jiems duoda artimiausi žmonės – tėvai.
Nelegali vaistų prekyba išlieka opi problema
Gabija Laubner nurodo, kad nelegali prekyba vaistais jau daugelį metų yra problema ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse.
Žmonės nelegaliai vaistų gali ieškoti norėdami gauti didesnį kiekį, nei jiems paskyrė gydytojas, arba savarankiškai rasti kitokį gydymosi būdą. Dalis psichoaktyvių medžiagų ir vaistų gali sukelti pripratimą, todėl jų vartojimą turi kontroliuoti gydytojas.
Priklausomybę gali išduoti ir nemiga, ir traukuliai
Toksikologė aiškina, kad dalis psichiatrinių preparatų, ypač raminamųjų ir miegui skirtų vaistų, gali sukelti priklausomybę. Kai kuriuos jų galima vartoti tik ribotą laiką, o gydytojas turi stebėti, ar neatsiranda pripratimo požymių.
Prireikus gali būti keičiami vaistai arba mažinama jų dozė. Jei žmogus pripranta prie preparato, be jo pradeda jaustis blogai. Dažniausiai pripratimą sukelia raminamieji benzodiazepinų grupės vaistai ir Z grupės hipnotikai, skirti miegui.
Staiga nutraukus vartojimą, gali pasireikšti abstinencijos simptomai: nemiga, stiprus nerimas, panikos priepuoliai ar traukuliai. Taip pat galimas prakaitavimas, neramumas, padažnėjęs širdies ritmas ir padidėjęs kraujospūdis.
Tokie simptomai rodo, kad vaisto vartojimas nutrauktas ir organizmas į tai reaguoja. Gydytoja pabrėžia, kad apie juos būtina informuoti vaistus paskyrusį mediką.
Per laidotuves tėvas išvydo nematomą Jurgio bendruomenę
Vytautas Zelianka pasakojo, kad iki sūnaus mirties manė, jog Jurgis gyveno gana uždarai. Jis daug laiko praleisdavo namuose ir, tėvo akimis, su nedaug kuo bendravo.
Tačiau per laidotuves advokatas suprato klydęs. Paaiškėjo, kad Jurgis buvo aktyvus didelės bendruomenės narys, galbūt net vienas jos lyderių. Jis su žmonėmis bendravo, juos telkė, susitikdavo ir diskutuodavo.
Tėvą nustebino laidotuvėse pasirodžiusios merginos, kurios verkė ir sakė buvusios artimos Jurgio draugės. Nors kai kurios jį buvo mačiusios vos vieną ar kelis kartus, Jurgis žinojo apie jų asmeninį gyvenimą, joms padėdavo ir buvo svarbus.
Vytautas Zelianka mano, kad ši bendruomenė daugiausia egzistavo virtualioje erdvėje. Jo teigimu, visuomenė dažnai mato biuruose susibūrusius jaunus ir sėkmingus žmones, tačiau nepastebi namuose esančių atstumtųjų, kurie internetu sudaro didelį, nors nematomą tinklą.
Advokatas sako per laidotuves supratęs, kad Jurgis pažinojo kur kas daugiau žmonių, nei jis įsivaizdavo. Sūnus daugeliui buvo atrama, nors pats tokios paramos nesulaukė. Vytautas Zelianka šią patirtį vadina skaudžia tragedija ir baisia pamoka.
