Pristatydama savo sukurtas darbo knygutes, po mirties Anapilin iškeliavusios Agnės Jagelavičiūtės mama Nijolė Jagelavičienė dalijosi prisiminimais apie dukrą. Tarp jų – ir knygutėje rastas raštelis, kurio žodžius šiandien ji vadina pranašiškais.
Pasakodama apie netektį bei ketverius gedulo metus, moteris atskleidė iki šiol mintyse ir garsiai besikalbanti su dukra.
Su dukra bendrauja iki šiol
N. Jagelavičienė prisiminė vieną rytą, kai laisvadienį į lovą nešėsi kavą ir medaus indelį. Prieš tai ji buvo persiklojusi patalynę, tačiau bandant įsitaisyti lovoje puodelis išslydo ir kava išsiliejo ant švarios patalynės bei pižamos.
Moteris puolė į virtuvę, o prabėgdama pro dukters nuotrauką išgirdo tarsi Agnės balsą, pastebintį, kad ji buvo žmogus, kuris niekada neapsipildavo. Nors nuo dukros mirties praėjo ketveri metai, Nijolė sakė su ja kalbanti, tariantis ir palaikanti ryšį.
Ji taip pat pabrėžė, kad laikas skausmo neišgydo. Pasak moters, metai tik išmoko susitaikyti su tuo, kad nieko nebegalima pakeisti, ir toliau gyventi.
Nijolė dėkojo susirinkusiems žmonėms ir pasakojo jau trečius metus tęsianti Agnės mylėtą veiklą – spausdinanti jos darbo kalendorius.
Raštelis, kurio žodžiai įgavo kitą prasmę
Prisiminusi dukrą, N. Jagelavičienė papasakojo ir apie jai skirtoje knygutėje rastą sakinį. Agnė buvo parašiusi: „Žemė – ne mano planeta.“ Nijolė šiuos žodžius pavadino labai pranašiškais, nes, jos teigimu, dukra žemėje gyveno trumpai, tačiau nuveikė daug.
Mama Agnę vadino savo žvaigžde ir išskirtine asmenybe – įdomia, padedančia kitiems bei suteikiančia drąsos nebijoti gyventi. Ji taip pat prisiminė dukros raginimą nebijoti būti savimi.
Praėjus ketveriems metams po Agnės mirties, jos atminimą saugo ne tik mama, bet ir draugai bei žmonės, kuriems ji padėjo. Nijolė pasakojo, kad dukra mirė netikėtai, per vieną parą, todėl niekas, taip pat ir ji pati, tam nebuvo pasiruošęs.
Moteris sakė nuolat gaunanti žinučių ir laiškų iš žmonių, kurie iki šiol seka Agnės veiklą ar peržiūri jos „Instagram“ paskyroje esančius pasisakymus bei vaizdo įrašus ir iš jų semiasi stiprybės.
Pristatoma knygutė, pasak Nijolės, yra ne tik jos pačios kūrinys. Joje sudėti Agnės bičiulių prisiminimai apie kartu planuotus darbus, kūrybą, kasdienybę, maisto gaminimą ir vaikų auginimą. Nors visi prisiminimai į leidinį netilpo, moteris teigė esanti dėkinga žmonėms, kuriems Agnė tebėra svarbi, vertinama ir mylima.
