Lietuvoje keičiama dažniausio vyrų onkologinio susirgimo – prostatos vėžio – nustatymo ir gydymo taktika. Medikai tikisi, kad naujas požiūris leis tiksliau aptikti grėsmingus navikus ir sumažinti nereikalingų procedūrų bei jų sukeliamų nepatogumų. Vis dėlto gydytojai pastebi, kad dalis vyrų vis dar vengia domėtis savo sveikata ir tikrintis profilaktiškai.
Kasmet Lietuvoje diagnozuojama daugiau kaip 2000 prostatos vėžio atvejų. Nacionalinės vėžio tarybos pirmininkas doc. dr. Valdas Pečeliūnas Seime vykusioje konferencijoje nurodė, kad tai sudaro penktadalį visų vyrų vėžio atvejų, o nuo šios ligos kasmet miršta apie 500 žmonių.
Pasak jo, pirmos–trečios stadijos prostatos vėžiu susirgusių žmonių išgyvenamumas iš esmės prilygsta vėžiu nesergančiųjų rodikliams. Tačiau ketvirtos stadijos, kai liga nustatoma vėlai, prognozės gerokai prastesnės. Kita vertus, per pastaruosius 20 metų net ir šioje ligos stadijoje išgyvenamumas padvigubėjo.
Gydytojai įspėja dėl vengimo tikrintis
Lietuva buvo viena iš Europos šalių, gana anksti įdiegusių nacionalinę prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, paremtą prostatos specifinio antigeno, arba PSA, tyrimu. Tačiau gydytojai sako, kad dalis vyrų vis dar renkasi vengimą ir į profilaktiką žiūri abejingai.
Kauno klinikų Urologijos klinikos Onkourologijos sektoriaus vadovas, gydytojas urologas doc. dr. Stasys Auškalnis teigė, kad vyrai neretai per mažai, o kartais apskritai nesidomi savo sveikata. Nors ankstyvosios diagnostikos programa veikia apie 20 metų, gydytojai vis dar sulaukia 70-mečių, kuriems per tą laiką PSA tyrimą buvo galima atlikti maždaug penkis kartus, tačiau jie kreipiasi jau dėl išplitusios ligos.
Tokiais atvejais radikalus ir visiškai išgydyti galintis gydymas ne visada įmanomas – ligą galima kontroliuoti, tačiau jos visiškai pašalinti nepavyksta. Gydytojo vertinimu, vieni vyrai į sveikatą žvelgia pernelyg atsainiai, o kiti bijo galimų tyrimų ir gydymo pasekmių: biopsijos, operacijos, spindulinio gydymo, lytinės funkcijos sutrikimų ar šlapimo nelaikymo.
Dėl nerimo kai kurie pacientai, kaip apibūdino S. Auškalnis, pasirenka „stručio taktiką“ – tikisi, kad nekreipiant dėmesio problema išnyks. Tačiau, gydytojo pabrėžimu, toks sprendimas yra klaidingas.
Vietoje vien PSA – išsamesnis paciento įvertinimas
Urologai ilgą laiką didžiausią dėmesį skyrė PSA rezultatui ir, jam pakitus, pacientą dažnai siųsdavo tiesiai atlikti prostatos biopsijos. Tačiau Lietuvos urologų draugijos prezidentas, gydytojas urologas dr. Marius Kinčius sako, kad vien PSA rodiklis neatskleidžia visos situacijos, nes vyrų prostatos, kaip ir pats organizmas, skiriasi.
Šiuo metu Lietuvoje pradėti pokyčiai, kuriais siekiama pereiti prie personalizuotos diagnostikos. Vertinamas ne tik PSA, bet ir prostatos dydis, joje nustatyti pakitimai, šeimos ligų istorija bei ankstesnių tyrimų rezultatai. Jei bendra informacija rodo didelę prostatos ligos tikimybę, prieš atliekant biopsiją numatomas magnetinio rezonanso tyrimas.
Biopsija atliekama tuomet, kai magnetinio rezonanso tyrimas parodo įtartinus pakitimus. Tokiu atveju ji nėra akla – audinio mėginiai imami iš konkretaus židinio, kurį nustatė radiologinis tyrimas.
M. Kinčiaus teigimu, naujoji taktika prostatos biopsijų skaičių Lietuvoje galėtų sumažinti maždaug 50–80 proc. Šiuo metu per metus atliekama nuo 7 iki 10 tūkst. biopsijų ir nustatoma apie 3 tūkst. prostatos vėžio atvejų. Įgyvendinus pokyčius, procedūrų skaičius, maksimaliais skaičiavimais, galėtų sumažėti iki 4–5 tūkst.
S. Auškalnis pabrėžė, kad tikslas yra ne tik išvengti nereikalingų intervencijų, bet ir nepraleisti ligos. Ne visiems vyrams reikalingi vienodi tyrimai, o ne kiekvienas nustatytas navikas kelia tokią pačią grėsmę ar reikalauja tokio paties gydymo.
Konferenciją inicijavęs Seimo narys prof. Saulius Čaplinskas taip pat pabrėžė, kad šiuolaikinės medicinos uždavinys nėra vien diagnozuoti kuo daugiau atvejų. Svarbu kuo anksčiau nustatyti tuos navikus, kurie iš tiesų pavojingi, ir kartu sumažinti intervencijas, kai jų žala galėtų būti didesnė už naudą.
Padidėjęs PSA nebūtinai reiškia vėžį
S. Auškalnis atkreipė dėmesį, kad padidėjęs PSA rezultatas savaime dar nėra prostatos vėžio diagnozė. Rodiklį gali paveikti uždegimas, didesnis prostatos audinio tūris, ilgalaikis važiavimas dviračiu ar alkoholio vartojimas prieš tyrimą.
Gavus pakitusį atsakymą, gydytojas ragina nepanikuoti ir kreiptis į urologą. Specialistas gali pakartoti PSA tyrimą, įvertinti paciento ligos istoriją bei nusiskundimus, išmatuoti prostatą ir paskirti papildomus tyrimus.
Net ir patvirtintas prostatos vėžys ne visada reiškia, kad pacientas iš karto bus operuojamas ar gydomas spinduliais. Pirmiausia įvertinama ligos stadija ir progresavimo rizika. Jei navikas nustatomas anksti ir nėra agresyvus, dažnai pasirenkamas aktyvus stebėjimas.
Urologas pabrėžė, kad gydymas turi būti pritaikytas konkrečiam žmogui. Pacientui svarbu suprasti galimas komplikacijas, gydymo poveikį gyvenimui ir kitus galimus būdus. Net pasirinkus radikalų gydymą siekiama kuo mažiau paveikti vyro gyvenimo kokybę. Lietuvoje taikomos įvairios operacijos, yra moderni spindulinio gydymo įranga ir kitos gydymo galimybės, tačiau kuo anksčiau liga nustatoma, tuo mažiau invazinio gydymo gali prireikti.
S. Auškalnis Lietuvos vyrams priminė, kad, kaip svarbu žinoti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį, taip reikėtų žinoti ir savo PSA rodiklį.
Po gydymo svarbu ne tik išgyventi, bet ir grįžti į gyvenimą
Konferencijoje pabrėžta, kad ankstyva diagnostika ir gydymas nėra vieninteliai svarbūs etapai. Reikalinga ir ilgalaikė pacientų stebėsena bei psichologinė pagalba.
V. Pečeliūnas nurodė, kad šiuo metu Lietuvoje su prostatos vėžio diagnoze gyvena apie 30 tūkstančių žmonių. Pasak jo, šie pacientai turi ne tik išgyventi, bet ir galėti grįžti į šeimą, darbą, visuomeninį gyvenimą, o kai kuriais atvejais – ir į mokslus.
S. Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad gydymo sėkmę lemia ne vien naviko suvaldymas. Svarbu, ar žmogus išsaugo savarankiškumą, šlapimo kontrolę, lytinę funkciją, artimus santykius, pasitikėjimą savimi ir galimybę gyventi įprastai.
POLA direktorė Neringa Čiakienė pasakojo, kad dalis vyrų gydymo atsisako dėl baimės, jog pasikeis jų santykiai ir intymus gyvenimas. Prostatos vėžio diagnozė dažnai tampa dideliu emociniu išbandymu, dėl kurio pacientai užsisklendžia.
Jos teigimu, pagalba turėtų būti prieinama nuo pat diagnozės paskelbimo: šalia medicininio gydymo pacientui laiku ir profesionaliai turėtų būti pasiūloma psichologo pagalba. Kalbant apie galimus šalutinius poveikius, svarbu aptarti ne tik erekcijos sutrikimus ar šlapimo nelaikymą, bet ir tai, kaip gali pasikeisti malonumo pojūtis bei intymus gyvenimas.
N. Čiakienė ragino nebijoti apie tai klausti ir kalbėtis. Po ligos keičiasi kūno reakcijos bei jo siunčiami signalai, todėl pacientui ir jo partneriui gali tekti iš naujo mokytis kurti santykį su savo kūnu ir vienas kitu.
Apie prostatos sveikatą siūlo kalbėti nuo mokyklos
„Europa Uomo Lietuva“ prezidentas Paulius Rakštys teigė, kad apie prostatos reikšmę ir ligas reikėtų pradėti mokyti dar jaunystėje. Jo manymu, moksleiviai turėtų sužinoti, kas yra prostata, kuo ji svarbi, kaip gali sutrikti jos veikla ir kokios yra galimybės pasveikti. Tokią edukaciją, pasak jo, reikėtų stiprinti mokyklose, aukštosiose mokyklose ir kitose vietose, kur renkasi jaunimas.
P. Rakštys prostatą vadino svarbiu vyro organu, maždaug kaštono dydžio. Jis taip pat kalbėjo apie prostatitą, kuris gali pasireikšti jauname amžiuje ir vėliau atsinaujinti vyresniame amžiuje, kai kyla kitų prostatos problemų, tarp jų – navikų, rizika.
Jo teigimu, prostatos sveikata turėtų būti vertinama rimtai, nes Lietuva nėra tokia gausi, kad galėtų rizikuoti kiekvieno žmogaus gyvybe.
