Prieš penkerius metus prostatos vėžio prevencinėje programoje dalyvavo maždaug trečdalis vyrų, kuriems ji buvo skirta. Pernai pasitikrino jau beveik kas antras. Nors šis rodiklis dar nėra pakankamas, pokytis vertinamas teigiamai, nes liga ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų. Todėl laukti, kol jie atsiras, nėra geriausia išeitis.
Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Jurgita Grigarienė pabrėžia, kad svarbus ne tik pats tyrimas, bet ir jo rezultatas. Anksti pastebėtus pakitimus gydytojas gali stebėti arba laiku pradėti gydymą. Tokiu atveju jis paprastai būna veiksmingesnis ir mažiau sutrikdo žmogaus gyvenimą.
Gera savijauta ne visada reiškia, kad tikrintis nereikia
Ligonių kasų atliekamuose gyventojų nuomonės tyrimuose dažniausiai nurodoma priežastis, dėl kurios žmonės vengia prevencinių patikrų, yra įsitikinimas, kad gerai besijaučiančiam žmogui ligų ieškoti nereikia. Taip pat minima laiko stoka, baimė dėl pačių tyrimų ar galimų rezultatų.
Vis dėlto prostatos vėžio prevencinė patikra nėra sudėtinga ar ilgai trunkanti. Jos metu atliekamas prostatos specifinio antigeno, arba PSA, kraujo tyrimas.
Padidėjusi PSA koncentracija savaime nereiškia, kad žmogus serga vėžiu. Tai gali būti signalas atidžiau stebėti sveikatą arba atlikti papildomus tyrimus. Pasak ligonių kasos atstovės, vyrams neretai trukdo nepagrįsta baimė dėl nemalonių procedūrų ar įsitikinimas, kad prastesnis tyrimo atsakymas iš karto patvirtins vėžio diagnozę, tačiau programa prasideda būtent nuo kraujo tyrimo.
Pasikeitė pakartotinių tyrimų tvarka
Nuo šių metų rugsėjo 1 d. pagal prostatos vėžio prevencinę programą tikrintis kviečiami 50–69 metų (imtinai) vyrai. Patikras, kaip ir anksčiau, reikia atlikti periodiškai, tačiau pakartotinio tyrimo dažnumas nuo šiol priklausys nuo PSA koncentracijos.
Kuo rodiklis mažesnis, tuo ilgesnis gali būti tarpas iki kitos patikros. 50–59 metų (imtinai) vyrams, kurių PSA koncentracija maža, tyrimą rekomenduojama kartoti po penkerių metų. Maždaug pusei šios amžiaus grupės vyrų nustatomas būtent toks rodiklis.
Jeigu PSA koncentracija didesnė, tačiau neviršija nustatytos normos, pakartotinai tikrintis siūloma po dvejų metų. Tokia rekomendacija taikoma maždaug kas ketvirtam patikroje dalyvaujančiam vyrui. O 60–69 metų (imtinai) vyrams, kurių PSA koncentracija labai maža, pakartotinė patikra nebereikalinga.
Nustatytą normą PSA rodiklis viršija maždaug 16 proc. pasitikrinusių vyrų. Tačiau ir šis atsakymas dar nėra galutinė diagnozė – tokiais atvejais atliekami papildomi tyrimai.
Rengiami ir kiti pokyčiai. Planuojama, kad nuo kitų metų balandžio kvietimai dalyvauti programoje bus automatiškai siunčiami per e. sveikatos sistemą ir el. paštu. Priminimai apie artėjančią patikrą būtų perduodami SMS žinutėmis, paštu arba telefonu. Tai turėtų padėti vyrams lengviau prisiminti, kada metas išsitirti.
Simptomų ar paveldimos rizikos atveju laukti nereikėtų
Prevencinė programa skirta nustatyto amžiaus vyrams, kurie nejaučia ligai būdingų simptomų. Tačiau ji nėra vienintelis būdas įvertinti prostatos sveikatą.
Jeigu šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų ir kyla nerimas dėl asmeninės rizikos, taip pat jei bet kokio amžiaus vyras pastebi sveikatos pokyčių, į šeimos gydytoją reikėtų kreiptis nelaukiant planinės patikros. Gydytojas gali individualiai įvertinti rizikos veiksnius, paskirti reikalingus tyrimus arba išrašyti siuntimą pas urologą.
Prostatos vėžys yra viena dažniausių vyrų onkologinių ligų Lietuvoje. Vėžio registro duomenimis, kasmet ši diagnozė nustatoma daugiau kaip 2 tūkst. vyrų. Specialistai todėl ragina nelaukti simptomų ir prevencinį tyrimą vertinti ne kaip priežastį nerimauti, o kaip galimybę laiku sužinoti daugiau apie savo sveikatą ir prireikus imtis apsaugos priemonių.
