Ramiojo vandenyno ekvatorinėje dalyje stiprėjantis klimato reiškinys „El Niño“ šiemet tapo vienu svarbiausių meteorologų ir mokslininkų stebimų reiškinių. Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO) ir Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyba („Met Office“) skelbia, kad jo rodikliai yra itin aukšti, todėl šis „El Niño“ gali būti vienas stipriausių per visą stebėjimų istoriją.
Šis reiškinys jau lyginamas su 2016-ųjų „El Niño“. Nors tropinis Ramusis vandenynas nuo Lietuvos nutolęs tūkstančius kilometrų, jo sukeliami atmosferos cirkuliacijos pokyčiai gali atsiliepti ir Šiaurės Europos, taip pat Baltijos šalių, orams.
Reiškinys gali išsilaikyti visą šaltąjį sezoną
Naujausi duomenys rodo, kad Ramiojo vandenyno paviršinio vandens temperatūra pasiekė rekordines reikšmes. Sinoptikų modeliai taip pat numato didelę tikimybę, jog „El Niño“ tęsis visą rudenį ir žiemą.
„Met Office“ specialistai teigia, kad šie metai gali būti įsimintini dėl didžiausio per pastarąjį šimtmetį susiformavusio „El Niño“.
Tokio masto pokyčiai gali paveikti vėjų ir oro masių judėjimą visame Šiaurės pusrutulyje. Dėl to netiesioginis reiškinio poveikis gali pasiekti ir Europą.
Kokių orų galima tikėtis Lietuvoje?
„Copernicus“ ir kitų tarptautinių prognozių centrų modeliai Lietuvai bei Vidurio Europai numato kelias pagrindines tendencijas.
Šiltesnis ruduo ir žiemos pradžia. Daugelyje Europos vietų prognozuojama aukštesnė nei įprasta vidutinė temperatūra. Tai gali reikšti švelnesnę rudens pabaigą ir šiltesnę pirmąją žiemos dalį.
Daugiau permainų ir ciklonų. Lietuvoje svarbiausiu pokyčiu gali tapti ne vien aukštesnė temperatūra, bet ir dažni orų svyravimai. Atlanto ciklonai į šalį neš drėgmę, todėl tikėtini vėjuoti bei lietingi laikotarpiai, kuriuos kartais pakeis šlapdriba.
Trumpi, bet ryškūs šalčiai. Šiltesnis bendras sezono fonas nereiškia, kad šalčio apskritai nebus. Atodrėkius ir teigiamos temperatūros laikotarpius gali staiga nutraukti trumpos, tačiau intensyvios šalčio bangos. Sniego danga tokiu atveju dažnai tirps ir vėl susidarys.
Klimato tyrinėtojai pabrėžia, kad Lietuvos orams reikšminga bus konkreti Atlanto ciklonų trajektorija. Jei jie judės per Skandinaviją ir Baltijos jūrą, šalyje dažniau laikysis drėgni bei vėjuoti orai. Tuo metu Šiaurės Europoje susiformavus aukšto slėgio sritims, padidės sausesnių, vėsesnių ir rūkuotų dienų tikimybė.
Taigi šių metų šaltasis sezonas Lietuvoje, tikėtina, pasižymės ne stabiliu oru, o dažnais ir ryškiais pokyčiais.
