Vyriausybės pristatyto Šeimos priemonių paketo pagrindinis pranašumas – tarpusavyje susijusių priemonių visuma, teigia prezidento patarėja Vaida Budzevičienė.
Pirmadienį LRT televizijai ji sakė, kad paketas pirmą kartą nėra sutelktas vien į pirmuosius dvejus vaiko gyvenimo metus. Pasak V. Budzevičienės, svarbu ne tik vaiko gimimas, bet ir jo išlaikymas, todėl siūlomos priemonės apima ilgesnį šeimos gyvenimo ciklą.
Vis dėlto patarėja pabrėžė, kad kol kas neįmanoma tiksliai pasakyti, ar šis planas duos laukiamų rezultatų. Demografinė politika esanti sudėtinga ir susijusi su daugybe iššūkių, o konkrečiais rodikliais jos veiksmingumą vertinti dar per anksti, nes priemonės nėra galutinai sukonstruotos.
V. Budzevičienės teigimu, silpniausia paketo vieta – paslaugų sritis. Ji pažymėjo, kad planas nėra tobulas ir gali būti papildytas, o prezidentas jau yra pateikęs ne vieną pasiūlymą šiuo klausimu.
Kas numatyta Šeimos priemonių pakete?
Kaip skelbė ELTA, Vyriausybės siūlomame plane numatyti nemokami pietūs visiems mokiniams nuo penktos iki dešimtos klasės, pirmojo būsto finansavimo programa, didesnės ir lankstesnės vaiko priežiūros išmokos bei parama iš emigracijos į Lietuvą nuolat gyventi sugrįžusioms šeimoms.
Bendra devynių demografijos iššūkiams spręsti skirtų priemonių vertė siekia beveik 770 mln. eurų.
Daugiausia lėšų – 375,9 mln. eurų – etapais nuo 2029 m. iki 2034 m. numatoma skirti nemokamiems pietums kiekvienam mokiniui.
Vaiko priežiūros išmokoms didinti ir jų tvarkai lankstesnei padaryti numatyta 123,6 mln. eurų. Dar 11,3 mln. eurų planuojama skirti didesnėms išmokoms tėvams, slaugantiems sergančius vaikus.
Nauja vaiko priežiūros išmokų sistema galėtų pradėti galioti nuo 2028-ųjų. Pasirinkę vaiką prižiūrėti pusantrų metų, tėvai galėtų gauti 100 proc. buvusio atlyginimo siekiančią išmoką, tačiau ne didesnę nei keturi vidutiniai darbo užmokesčiai (VDU). Šiuo metu išmokos riba yra du VDU.
Plane taip pat numatomas 384,8 euro per metus vaikui siekiantis priežiūros ir užimtumo krepšelis. Be to, visoms šeimoms, nepaisant jų pajamų, būtų mokamos vienkartinės 148 eurų išmokos priešmokyklinukams ir pradinukams būtinoms mokymosi priemonėms įsigyti.
Pirmojo būsto programai numatyta 67 mln. eurų. Iš šios sumos papildomai 50 mln. eurų per metus būtų skiriama regionų būsto programai.
Į Lietuvą iš užsienio grįžtančioms šeimoms planuojama skirti 12 mln. eurų. Jos galėtų gauti nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. eurų dydžio vienkartines išmokas.
Sugrįžusioms šeimoms taip pat būtų skiriamas iki 1 tūkst. eurų integracijos krepšelis. Jis galėtų būti panaudotas lietuvių kalbos kursams, profesinei kvalifikacijai įgyti, vaikų privataus darželio kompensacijai ir psichologinėms konsultacijoms.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau yra sakęs, kad šeimos politikos finansavimas bus ne tik kitų metų valstybės biudžeto, bet ir vienas svarbiausių likusios kadencijos prioritetų.
