Žurnalistiniame tyrime skelbiama, kad premjero žmona Aistė Sinkevičienė dirbo ne tik Kauno rajono savivaldybėje, bet ir Raudondvario dvare viešųjų ryšių specialiste. Dalis dvaro darbuotojų teigė nežinoję apie jos darbą šioje įstaigoje.
Šią situaciją naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ aptarė Vilniaus universiteto Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas ir Mykolo Riomerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius.
Ekspertas įžvelgė galimą fiktyvų įdarbinimą
V. Valentinavičius teigė, kad pagal tyrime pateiktą medžiagą kol kas nėra galima daryti galutinės išvados, tačiau susidaro įspūdis, jog A. Sinkevičienė galėjo būti papildomai įdarbinta fiktyviai ir gauti atlyginimą, nes jos antrojoje darbovietėje darbuotojai esą nežinojo, kad ji atsakinga už viešuosius ryšius.
Politologas svarstė, kad net ir tuo atveju, jei darbas nebuvo fiktyvus, premjero žmonos siekis gauti antrą atlyginimą kelia moralinių klausimų. Jo vertinimu, vieno etato karjerai turėtų pakakti, o ši situacija labiau primena norą kuo daugiau užsidirbti.
V. Valentinavičius pabrėžė, kad teisė dirbti papildomą darbą teoriškai egzistuoja, tačiau šiuo atveju svarbiausios yra politinės tokios schemos pasekmės.
Jis taip pat kritikavo švietimo ministrę Popovienę, kuri, jo teigimu, per pastarąsias vyriausybes išliko poste nepaisant daugelio žmonių vertinimo, kad ji yra viena prasčiausių ministrų. Politologas mano, kad vien sprendimas pridėti mokiniams po 10 balų būtų pakankama priežastis ją atleisti.
V. Valentinavičius atkreipė dėmesį ir į Raudondvario dvarą, kuriame, pasak jo, dirba „socdemai“. Anksčiau ten esą dirbo ir Kauno rajono mero Makūno žmona bei kiti socialdemokratai. Politologas tvirtino, kad socialdemokratai į atlyginamas pareigas metodiškai stato savus žmones, neatsižvelgdami į jų kompetenciją.
Jo vertinimu, tai nėra vien nedidelis piktnaudžiavimas: dėl tokio valdymo, jo teigimu, Lietuva moka kainą, o dėl Popovienės nekompetencijos kenčia švietimo sistema, mokytojai ir mokiniai.
L. Kontrimas: tyrimas kol kas tik prasideda
L. Kontrimas pareiškė, kad šį darbą vadinti išsamiu tyrimu dar per anksti, nes tai esą tik tyrimo pradžia ir daugelis atsakymų dar nepateikti. Jo nuomone, publikacijoje turėtų būti aiškiau parodyta, kaip situacija buvo nagrinėjama.
Politikos komunikacijos ekspertas pripažino, kad žurnalistinis tyrimas neprivalo atitikti mokslinio tyrimo standartų, tačiau, kai jo pagrindu formuojama visuomenės nuomonė, priimami sprendimai ir skelbiami politiniai vertinimai, būtina didesnė analizės apimtis.
L. Kontrimą ypač nustebino teiginys, kad Raudondvario dvaro darbuotojai nežinojo apie viešųjų ryšių specialistę. Vis dėlto jis priminė, kad nemažai rinkodaros ir komunikacijos srityse dirbančių žmonių po pandemijos į biurus nebegrįžo ir dirba nuotoliniu būdu.
Jo teigimu, tyrimas turėtų paaiškinti, kaip Raudondvario dvare organizuojamas darbas, kam A. Sinkevičienė buvo pavaldi ir kaip jos parengta komunikacijos medžiaga pasiekdavo vadovybę. L. Kontrimas pažymėjo, kad darbuotojų atsakymai gali priklausyti ir nuo to, kaip tiksliai jiems buvo užduodami klausimai: vienoks atsakymas būtų klausiant, kas atsakingas už viešuosius ryšius, kitoks – teiraujantis apie konkrečiai A. Sinkevičienę.
„Kaip buvome baudžiauninkų mentaliteto, taip ir liekame“
L. Kontrimo teigimu, ši istorija dar kartą išryškina Lietuvos visuomenėje išliekantį „baudžiauninkų mentalitetą“ – polinkį pasinaudoti kiekviena galimybe užsidirbti papildomą šimtą ar kitą litų.
Jis sakė panašių tendencijų matantis ir versle, kai įmonės kainodarą sudėlioja taip, tarsi visą pelną privalėtų uždirbti per vienerius metus. Ekspertas taip pat kalbėjo apie sustiprėjusią stambiojo kapitalo įtaką bei mažų ir smulkių įmonių nykimą: jos, jo teigimu, sunkiai išsilaiko ir dažnai atsiduria ties nusikaltimo riba.
L. Kontrimas pabrėžė, kad žmonės Lietuvoje yra laisvi ir gali legaliai dirbti dviem etatais, jeigu pajėgia tai suderinti. Tačiau, jo vertinimu, per 36 metus nepasikeitė korupcinis mąstymas ir savų žmonių protegavimo praktika.
Ekspertas tvirtino, kad ši problema būdinga ne vien socialdemokratams. Anot jo, panašūs atvejai galėtų išryškėti bet kurioje partijoje, valdančioje savivaldybę ar tam tikrą sritį. Jis priminė ir praėjusios kadencijos laikotarpį, kai Tėvynės sąjunga buvo kaltinama savų žmonių protegavimu energetikos ir naftos ūkyje.
L. Kontrimas abejojo, ar ši tema bus išsamiai svarstoma rudens sesijoje ir ar partijos ieškos būdų mažinti nepotizmą. Jo teigimu, visuomenė turėtų reikalauti ne pavienių paaiškinimų, o platesnio atsakymo, nes tokia praktika gali būti aptinkama daugelyje savivaldybių, įskaitant Vilniaus.
Jis taip pat sakė, kad premjeras privalo palaikyti žmoną, tačiau tai nepanaikina klausimo, kaip užkirsti kelią panašioms situacijoms ateityje. Pats L. Kontrimas pripažino turėjęs ryšių tiek su dešiniaisiais, tiek su kairiaisiais ir centro atstovais, todėl, jo manymu, bet koks jo įdarbinimas būtų siejamas su ankstesniais ryšiais. Vis dėlto tai, kad situacija nėra sveika, nereiškia, jog kiekvienas toks vertinimas yra pagrįstas.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai laidoje „Dienos pjūvis“ skelbiami kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
