Vien atlyginimas ne visada apsaugo nuo skurdo rizikos. Naujausi Valstybės duomenų agentūros (VDA) išankstiniai duomenys rodo, kad šiemet 20 proc. Lietuvos gyventojų atsiduria žemiau santykinės skurdo rizikos ribos. Nors prieš metus tokių žmonių buvo 22,6 proc., skurdo rizikoje vis dar gyvena kas penktas šalies gyventojas.
Ekonomistas Romas Lazutka atkreipia dėmesį, kad 20 proc. sudaro maždaug penktadalį Lietuvos gyventojų – tai prilygsta Vilniaus gyventojų skaičiui.
Kiek pajamų reikia, kad žmogus nepatektų į skurdo riziką?
Šiemet vienam gyvenančiam žmogui nustatyta 746 eurų per mėnesį skurdo rizikos riba. Jei jo vidutinės metinės pajamos nesiekia šios sumos, statistiškai jis patenka į skurdo riziką.
Vis dėlto VDA pabrėžia, kad 746 eurai nėra minimalaus pragyvenimo dydis ir negarantuoja, kad žmogui jų pakaks pagrindinėms reikmėms. Šis rodiklis parodo, kaip asmens pajamos atrodo kitų šalies gyventojų pajamų kontekste.
Kartu gyvenančių žmonių riba skaičiuojama atsižvelgiant į tai, kad jie dalijasi būsto, šildymo, elektros ir kitomis išlaidomis. Pirmajam suaugusiajam priskiriami 746 eurai, antrajam – pusė šios sumos, o kiekvienam jaunesniam nei 14 metų vaikui – 30 proc. bazinės sumos.
Tokiu būdu dviem suaugusiesiems taikoma 1119 eurų per mėnesį riba. Šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du jaunesni nei 14 metų vaikai, ji siekia 1567 eurus. Jei vaikai yra 14 metų ar vyresni, taikoma didesnė riba.
Vertinamos ne vien algos. Skaičiuojamos visos namų ūkio disponuojamosios pajamos po mokesčių: darbo užmokestis, pensijos, vaiko pinigai, nedarbo, ligos, negalios ir kitos išmokos.
Minimali alga ribą viršija, tačiau šeimai jos gali nepakakti
Šiemet minimali mėnesio alga siekia 1153 eurus neatskaičius mokesčių, arba maždaug 846 eurus į rankas. Tai yra apie 100 eurų daugiau nei vienam žmogui taikoma 746 eurų skurdo rizikos riba.
Tačiau šis palyginimas neleidžia automatiškai spręsti apie žmogaus padėtį. Skurdo rizika nustatoma pagal visas per metus gautas namų ūkio pajamas, o ne pagal vieną mėnesį išmokėtą atlyginimą.
R. Lazutka teigia, kad dirbantis žmogus vis dar gali gyventi arti skurdo, nes jo atlyginimas gali būti vienintelės šeimos pajamos. Pavyzdžiui, jei kartu gyvena du suaugusieji, tačiau tik vienas gauna 846 eurų MMA ir daugiau pajamų nėra, šeimai iki 1119 eurų ribos trūktų 273 eurų.
Dar sudėtingesnė situacija gali susidaryti vienišam tėvui ar motinai, iš vienos algos išlaikančiam vaikus. Ekonomistas nurodo, kad net vidutinį atlyginimą gaunanti vieniša motina, auginanti du vaikus, gali patirti skurdą, o gaunant minimalią algą rizika dar didesnė. Prie atlyginimo būtų pridedami vaiko pinigai ir kitos išmokos, todėl galutinė suma priklausytų nuo konkrečios šeimos situacijos.
VDA primena, kad 2026 metų rodikliai yra išankstiniai. Jie apskaičiuoti naudojant šių metų „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų duomenis. Todėl 846 eurų MMA ir 746 eurų ribą palyginti galima, tačiau vieno mėnesio alga neparodo, ar konkretus žmogus iš tikrųjų patenka į skurdo riziką.
Po 500 eurų nuomos lieka vos 8,20 euro per dieną
Tokias pačias pajamas gaunančių žmonių finansinė padėtis gali smarkiai skirtis. Vienas gali gyventi nuosavame būste ir mokėti tik komunalinius mokesčius, o kitam tenka padengti kelių šimtų eurų nuomą.
R. Lazutka pažymi, kad didmiesčiuose nuoma gali kainuoti 400–500 eurų, todėl ji sudaro didelę pajamų dalį. Be to, reikia mokėti už šildymą, elektrą ir kitas paslaugas.
Jeigu vienas žmogus gauna 746 eurus ir už nuomą sumoka 400 eurų, jam lieka 346 eurai visam mėnesiui. Mokant 500 eurų nuomą, lieka tik 246 eurai. Skaičiuojant 30 dienų mėnesį, tai sudaro atitinkamai 11,53 arba 8,20 euro per dieną.
Iš šių pinigų dar reikia pirkti maistą, vaistus ir drabužius, mokėti už transportą, telefoną, šildymą, elektrą bei vandenį. Netikėtas buitinės technikos gedimas ar brangesni vaistai tokį biudžetą gali greitai išbalansuoti.
Nustatant skurdo riziką, iš pajamų neatimamos realios nuomos, maisto ar vaistų išlaidos. Todėl du žmonės, gaunantys po 746 eurus, statistikoje gali atrodyti vienodai, nors vienam po būsto išlaidų lieka gerokai daugiau pinigų.
Vidutinė senatvės pensija ribą viršija tik 1,01 euro
„Sodros“ duomenimis, liepos mėnesį vidutinė senatvės pensija siekė 747,01 euro – vos 1,01 euro daugiau nei vienam žmogui taikoma skurdo rizikos riba.
Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas vidutinę pensiją gaunantis žmogus yra automatiškai aukščiau šios ribos. 747,01 euro yra visų senatvės pensijų vidurkis: vieni žmonės gauna daugiau, kiti – mažiau. Taip pat svarbu, ar žmogus gyvena vienas ir ar jo namų ūkis turi kitų pajamų.
VDA primena, kad pensija nebūtinai yra vienintelis žmogaus ar jo šeimos pajamų šaltinis. Pensininkas gali dirbti, verstis individualia veikla arba gyventi su sutuoktiniu, kuris gauna pajamas.
Vis dėlto skaičių palyginimas rodo, kad vidutinė senatvės pensija ir vienam asmeniui taikoma skurdo rizikos riba yra beveik identiškos.
VDA duomenimis, skurdo rizikoje gyvena 34,6 proc. 65 metų ir vyresnių žmonių. Prieš metus šis rodiklis siekė 39,2 proc., taigi sumažėjo 4,6 procentinio punkto. Kitaip tariant, iš 100 šio amžiaus žmonių skurdo rizikoje dabar yra beveik penkiais mažiau nei prieš metus.
Tačiau šis rodiklis nėra visų pensininkų skurdo rizikos rodiklis. R. Lazutka pabrėžia, kad dalis vyresnių žmonių ir toliau dirba, gauna pajamų iš individualios veiklos ar ūkininkavimo. Be to, dalis pensijų gavėjų dar nėra sulaukę 65 metų, todėl šias grupes tapatinti negalima.
65 metų ir vyresni žmonės išlieka didžiausios skurdo rizikos amžiaus grupe. Tarp vaikų iki 18 metų šis rodiklis sudaro 13,4 proc., o tarp 18–64 metų gyventojų – 16,4 proc.
VDA aiškina, kad daugeliui vyresnių žmonių pensija yra pagrindinis arba vienintelis pajamų šaltinis. Be to, nemaža dalis jų gyvena vieni ir negali pasidalyti būsto bei kitomis bendromis išlaidomis.
Pajamos gali didėti, bet skurdo rizika niekur nedingti
Skurdo rizikos riba nėra fiksuota. Ji priklauso nuo visų šalies gyventojų pajamų medianos – sumos, esančios pajamų pasiskirstymo viduryje. Skurdo rizikos riba sudaro 60 proc. medianos.
Jeigu pajamų mediana būtų 1000 eurų, skurdo rizikos riba siektų 600 eurų. Mediana padidėjus iki 1200 eurų, riba pakiltų iki 720 eurų.
VDA nurodo, kad žmogaus pajamos gali augti, tačiau jis vis tiek gali likti skurdo rizikoje, jei kitų gyventojų pajamos ir pati riba didėja sparčiau.
Todėl svarbu ne tik tai, ar žmogus gauna daugiau nei praėjusiais metais, bet ir jo padėtis kitų gyventojų atžvilgiu. R. Lazutkos teigimu, dalis žmonių iš skurdo rizikos išėjo, nes jų pajamos augo greičiau nei riba, tačiau penktadalis šalies gyventojų vis dar liko žemiau jos.
Santykinis skurdas pagal bendrą Eurostato metodiką skaičiuojamas visose Europos Sąjungos šalyse. Kiekvienoje valstybėje riba skiriasi, nes skiriasi pajamų lygis ir įprastos gyvenimo sąlygos.
R. Lazutka pabrėžia, kad skurdas nėra vien maisto trūkumas ar gyvenamosios vietos neturėjimas. Žmogui taip pat reikia galėti dirbti, mokytis, tvarkyti kasdienius reikalus ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
Todėl telefono, interneto ar automobilio turėjimas savaime nerodo, kad žmogus gyvena pasiturinčiai. Šios priemonės gali būti būtinos dirbant, mokantis, naudojantis banko paslaugomis, registruojantis pas gydytoją ar bendraujant su valstybės institucijomis. Atokiau gyvenančiam žmogui automobilis taip pat gali būti būtinybė.
Valstybės tikslas – 19 proc., tačiau kol kas fiksuojama 20 proc.
Naujausias išankstinis rodiklis siekia 20 proc. – vienu procentiniu punktu daugiau nei valstybės nustatytas 19 proc. tikslas. Tai reiškia, kad skurdo rizikoje šiuo metu yra vienu žmogumi iš 100 daugiau, nei planuota. Kadangi rodiklis dar nėra galutinis, vėliau jis gali pasikeisti.
Dar viena planuojama kryptis susijusi su būstu. 2026 metų pabaigoje ketinama peržiūrėti pajamų ir turto dydžius, pagal kuriuos sprendžiama, kas gali gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.
