KARŠTOS NAUJIENOS
Aktualijos

Švedijos rinkimų drama: kairiesiems trūksta vos vienos vietos iki daugumos

Švedijos parlamento rinkimuose kairiųjų blokas kol kas pirmauja, tačiau jo persvara prieš konservatyviąsias jėgas išlieka itin nedidelė, pranešė šalies rinkimų komisija.

Pagal komisijos skelbiamus duomenis, kairiųjų blokas iškovojo 176 vietas, o konservatyviajam blokui tenka 173 mandatai. Švedijos parlamente yra 349 vietos, tad daugumai užsitikrinti reikia 175.

Galutiniai preliminarūs rezultatai gali paaiškėti ne anksčiau kaip trečiadienį, nes dar nebaigta skaičiuoti užsienyje gyvenančių piliečių balsų.

Rinkimų naktį partijų lyderiai pabrėžė, kad kova dėl valdžios dar nėra baigta.

Net ir paaiškėjus balsavimo baigčiai, Švedijoje tikėtina ilga vyriausybės formavimo procedūra. Panaši situacija susiklostė po 2022 ir 2018 metų rinkimų, nes politinės jėgos nesutaria ir savo blokų viduje.

Rinkimuose dominavo migracijos ir gaujų nusikalstamumo klausimai

Šiuose rinkimuose balsuoti galėjo maždaug 8 mln. Švedijos gyventojų. Dar iki rinkimų opozicija apklausose turėjo ryškią persvarą, tačiau artėjant balsavimo dienai tapo aišku, kad kova bus kur kas atkaklesnė, nei manyta anksčiau.

Kampanijoje daug dėmesio skirta migracijos valdymo iššūkiams, gaujų nusikalstamumui ir galimam baudžiamosios teisės griežtinimui. Taip pat diskutuota, ar dešinieji populistai pirmą kartą galėtų tapti vyriausybės dalimi.

U. Kristerssonas šiuo metu vadovauja mažumos kabinetui, kurį sudaro jo vadovaujama Nuosaikiųjų partija, krikščionys demokratai ir liberalai.

Šią koaliciją remia kraštutinių dešiniųjų „Švedijos demokratai“. U. Kristerssonas neatmetė galimybės po sekmadienį vykusių rinkimų suformuoti koaliciją kartu su šia partija. Jei taip nutiktų, tai būtų pirmas kartas, kai kraštutinių dešiniųjų politinė jėga patektų į Švedijos vyriausybę.

Suskaičiavus didžiąją dalį balsų, „Švedijos demokratai“ buvo gavę 17,6 proc. rinkėjų balsų. Tai mažesnis rezultatas nei 2022 metais, kai partija surinko 20,5 proc.

Partijos lyderis Jimmie Åkessonas pripažino, kad, palyginti su 2022-aisiais, politinė jėga prarado kelis procentinius punktus.

J. Åkessono teigimu, Švedijoje dabar yra gerokai daugiau žmonių, kurie nebesivaržo viešai sakyti esantys „Švedijos demokratų“ rėmėjai.

REAKCIJOSKaip jums šis straipsnis?