Dainininkė ir verslininkė Birutė Petrikytė kartu su šeima jau 18 metų darbuojasi Šventosios pakraštyje veikiančiame šeimos restorane „Birutės uostas“. Poilsiautojams ši vieta gerai žinoma dėl cepelinų ir kitų patiekalų – čia užsuka žmonės ne tik iš įvairių Lietuvos miestų, bet ir iš užsienio.
Birutė ir Anželika Petrikytės (nuotr. „Facebook“, asmeninis archyvas)
Svečio įspūdžiai
Žemaitijoje viešėjęs K. Isakas apsistojo Šventojoje, „Birutės uoste“, ir savo įspūdžiais pasidalijo viešai. Jo teigimu, tikras žmogaus išskirtinumas atsiskleidžia ne scenoje, o paprastame kasdieniame elgesyje.
Jis pabrėžė, kad Birutė Petrikytė kartu su dukra Andželika vadovauja restoranui ir svečių namams, tačiau čia nėra išskirtinio elgesio, palydos ar nuolatinio priminimo apie atlikėjos statusą. Prireikus pati Birutė stoja prie viryklės ir darbuojasi virtuvėje.
K. Isakas ypač išskyrė jos gaminamus cepelinus – juos pavadino vienais geriausių savo ragautų. Kitą rytą svečių laukė ir cukinijų omletas, kurį taip pat paruošė Birutė.
Lietingą vakarą svečias praleido kalbėdamasis su Birute ir Andželika apie estradą, žmones, žvaigždes, svaiginančius pakilimus ir neišvengiamus sunkumus. Pokalbyje taip pat buvo svarstoma, kiek daug žiūrovai mato scenoje ir kiek mažai žino apie tai, kas vyksta už jos.
K. Isakas prisiminė ir Leonardo Coheno mintį, kad nuo pasaulio chaoso vaistų nėra, taip pat Audrey Hepburn žodžius apie dvi rankas – vieną, skirtą padėti sau, kitą – kitiems.
Jo manymu, tikrasis žmogaus dydis išryškėja tada, kai užgęsta scenos šviesos. Žvaigžde gali paversti scena, tačiau žmogumi reikia išlikti pačiam.
Pasak jo, kartais Lietuvos estrados žvaigždę galima sutikti ne po prožektoriais, o Šventojoje, virtuvėje, ruošiant cepelinus.
K. Isakas padėkojo Birutei ir Andželikai Petrikytėms už šiltą priėmimą, ilgą pokalbį ir vakarą, kuris, nepaisant lietaus, neprailgo. Atskirai jis paminėjo ir Birutės cepelinus, kuriuos įvertino kaip aukščiausios lygos patiekalą.
