Už 150 eurų pasisavinimą nuteista buvusi Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorė Indra Tamašauskienė teisingumo sieks Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Strasbūre. Šis teismas priėmė nagrinėti jos skundą prieš Lietuvą.
Jos advokatas Gintautas Danišauskas pirmadienį Eltai teigė, kad bibliotekininkė, laimėjusi bylą Lietuvos Konstituciniame Teisme, tačiau Lietuvoje vis tiek neradusi teisingumo, dabar viliasi palankaus EŽTT sprendimo.
EŽTT informavo Lietuvos pilietę, kad bylą pagal pateiktą medžiagą nagrinės kuo greičiau. Preliminariai numatyta rašytinė proceso tvarka.
I. Tamašauskienės skunde ne kartą minimos Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus „čekiukų“ bylos aplinkybės. Joje politikas buvo išteisintas dėl didesnės sumos pasisavinimo.
2024 metų balandžio 30 dieną Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad bibliotekos vadovei kolegė į palto kišenę įdėjo 150 eurų. Tuo metu piktnaudžiavimas buvo laikomas sunkiu nusikaltimu, todėl moteris buvo nuteista ir jai skirta 7,5 tūkst. eurų bauda.
Advokato vertinimu, I. Tamašauskienė nusikaltimo nepadarė. Jis teigia, kad pagal Lietuvos įstatymus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką 150 eurų pasisavinimas neturėjo būti vertinamas pagal baudžiamąją teisę. Anot jo, tokiai veikai turėjo būti taikomos Administracinių nusižengimų teisės nuostatos.
G. Danišauskas taip pat remiasi Jonavos mero byla ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktu išaiškinimu. Pagal šį precedentą didelė neturtinė žala, kai veiksmai nesuderinami su valstybės tarnyba ir asmeniniais turtiniais interesais, atsiranda tuomet, kai pasisavinta suma viršija 250 MGL, arba 12 500 eurų.
2025 metų kovą LAT konstatavo, kad ankstesni teismai netinkamai aiškino ir taikė būtiną piktnaudžiavimo požymį – didelę žalą. Kasacinis teismas nurodė, kad M. Sinkevičiui per ketverius metus nepagrįstai išmokėtos kompensacijos buvo gerokai mažesnės už kasacinėje praktikoje didele turtine žala paprastai laikomą sumą, viršijančią 250 MGL, arba 12 500 eurų.
LAT nutraukė „čekiukų“ byloje nuteisto Jonavos mero bylą. Teismas konstatavo, kad jo veiksmai negalėjo lemti baudžiamosios atsakomybės, be to, politikas pasisavintas lėšas grąžino. Jam buvo pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.
M. Sinkevičiaus byla buvo susijusi su išmokomis už išlaidas, patirtas vykdant savivaldybės tarybos nario funkcijas. Iki LAT sprendimo dviem instancijoms priklausę teismai buvo nustatę, kad politikas ketverius metus lėšas naudojo siekdamas pasipelnyti ir taip diskreditavo savivaldybę bei visus valstybės tarnautojus.
Bylą išnagrinėjęs ir politiką išteisinęs teismas pabrėžė, kad nedidelio pavojingumo nusižengimų kriminalizavimas, neįvertinus jų pavojingumo ir kitų teisės šakų galimybių atkurti pažeistas teises, neatitinka teisingumo bei baudžiamųjų įstatymų paskirties.
I. Tamašauskienės advokatas tvirtina, kad moters patraukimas baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo buvo neteisėtas Lietuvos teismų sprendimas, šiurkščiai pažeidęs Lietuvos teisę ir atitinkamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.
Strasbūro teismui moteris taip pat nurodo, kad buvo pažeista jos teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
Advokato teigimu, kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla per kuo trumpesnį laiką, viešai ir teisingai būtų išnagrinėta pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo. Jis mano, kad I. Tamašauskienės byla nebuvo išnagrinėta nei teisingai, nei nešališkai.
G. Danišauskas taip pat nurodo, kad pagal Lietuvoje galiojančią teisę moteriai turėjo būti taikomas Administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnis. Jame numatyta, kad už 3 MGL, arba 150 eurų, pasisavinimą skiriama administracinė nuobauda, nesusijusi su kriminaline bausme, baudžiamąja atsakomybe ar baudžiamuoju įstatymu.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
