Bažnyčioje tuoktis planuojančios poros dažniausiai daugiausia dėmesio skiria ceremonijos datai ir pasiruošimui. Tačiau kai kuriais atvejais pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar santuokai nėra religinių kliūčių. Daug klausimų kyla tuomet, kai būsimi sutuoktiniai išpažįsta skirtingą tikėjimą arba priklauso skirtingoms religinėms bendruomenėms.
Ar tokiais atvejais kunigas gali atsisakyti tuokti porą ir kada būtinas vyskupo leidimas, naujienų portalui tv3.lt paaiškino Išlaužo parapijos kunigas, teologas, mokslų daktaras Vilius Sikorskas.
Kai kuriais atvejais kunigui tenka kreiptis į vyskupą
V. Sikorsko teigimu, praktikoje pasitaiko situacijų, kai pora negali iš karto susitarti dėl santuokos bažnyčioje. Tuomet kunigas turi ne tik pasikalbėti su sužadėtiniais, bet ir sutvarkyti dokumentus bei kreiptis į vyskupą.
Jis nurodė, kad kunigas privalo priimti besikreipiančius žmones ir su jais aptarti situaciją, o prireikus vyskupui išsiųsti raštą. Taip pat tam tikrą reikšmę gali turėti tai, ar pora yra konkretaus kunigo parapijiečiai.
Pasak dvasininko, su savo parapijiečiais kunigas gali jaustis labiau įpareigotas spręsti iškilusią problemą. Tuo metu į kitą parapiją atvykusi pora gali išgirsti, kad kunigas jos nesutuoks, nes egzistuoja kliūčių.
Katalikui tuokiantis su kitos religijos žmogumi reikalinga dispensa
Vienas iš atvejų, kai būtinas papildomas pasiruošimas ir vyskupo sprendimas, yra kataliko santuoka su kitos religijos išpažinėju. Bažnyčioje tai laikoma skirtingo kulto atveju.
Tokioje situacijoje į vyskupą kreipiasi ne patys sužadėtiniai, o kunigas, pas kurį pora atvyksta. Jis prašo skirtingo kulto kliūties dispensos. Kaip paaiškino V. Sikorskas, dispensa reiškia atleidimą nuo tam tikros kliūties.
Prieš priimant sprendimą turi būti aptarta, kaip katalikiškoji poros pusė išsaugos savo tikėjimą ir kaip bus auklėjami būsimi vaikai. Pasak kunigo, turi būti užtikrinta krikščioniškosios pusės galimybė laikytis savo tikėjimo ir vaikus auklėti krikščioniškai.
Kai abu yra krikščionys, bet priklauso skirtingoms konfesijoms
Kitokia tvarka taikoma, kai abu būsimi sutuoktiniai yra krikščionys, tačiau vienas jų nėra katalikas. Pavyzdžiui, katalikas gali norėti tuoktis su pravoslavu arba stačiatikiu.
V. Sikorskas tokį ryšį įvardijo kaip mišrią santuoką. Jai reikalingas ne skirtingo kulto kliūties atleidimas, o vyskupo leidimas.
Dar viena situacija susidaro tada, kai vienas iš būsimų sutuoktinių yra katalikas, o kitas nėra priėmęs Krikšto. Tokia pora taip pat gali tuoktis Katalikų bažnyčioje, tačiau tam būtina vyskupo dispensa.
Tokiu atveju įsipareigojimai tenka abiem santuokos dalyviams. Nekrikštytas žmogus turi įsipareigoti mylėti ir gerbti sutuoktinį iki mirties, o katalikiškoji pusė – saugoti savo tikėjimą.
Taip pat aptariamas vaikų auklėjimas. Katalikas pasižada, kad vaikai bus auklėjami krikščioniškai ir katalikiškai bei krikštijami. Nekrikštyta poros pusė apie šį įsipareigojimą turi būti informuota raštu ir patvirtinti, kad neprieštaraus tokiam vaikų auklėjimui.
