Praėjusią savaitę kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pergalė Rytų Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemėje sukėlė Lietuvos politikų reakcijų. Prezidentas Gitanas Nausėda šį rezultatą pavadino „nusivylimu“, o kiti politikai teigė, kad AfD sėkmė Lietuvai yra rizikingas ir nepalankus signalas. Tuo metu sekmadienio vakarą paskelbti rinkėjų apklausų duomenys rodė, kad vietos rinkimuose Žemutinėje Saksonijoje pirmąją vietą turėtų užimti konservatyvi Krikščionių demokratų sąjunga (CDU).
Apie AfD rezultatą, Vokietijos politines tendencijas ir galimą jų reikšmę Lietuvai naujienų portalui tv3.lt kalbėjo politologas Linas Kojala.
L. Kojala: AfD kryptis iš esmės skiriasi nuo Vokietijos vyriausybės politikos
Lietuvos politikai AfD pergalę Saksonijos-Anhalto žemėje daugiausia vertino neigiamai. Prezidentas G. Nausėda teigė, kad tokie rezultatai jam yra nusivylimas, nors jų buvo galima tikėtis stebint apklausas ir visuomenės nuotaikas Vokietijoje.
L. Kojalos vertinimu, AfD pozicijos vis labiau prasilenkia su Europos Sąjungos sprendimais ir dabartinės Vokietijos vyriausybės vykdoma politika. Kartu jis pabrėžė, kad Lietuva gerbia bet kokius kitų valstybių rinkimų rezultatus.
Pasak politologo, AfD siūloma politinė kryptis yra radikaliai kitokia. Partijos prorusišką laikyseną, jo teigimu, rodo atskirų jos narių kelionės į Rusiją, dalyvavimas stebint prezidento rinkimus bei raginimai atkurti energetinius ryšius su šia šalimi.
Nors AfD retorika ir augantis populiarumas kelia klausimų dėl Vokietijos įsipareigojimų sąjungininkams ateityje, L. Kojala mano, kad kalbėti apie drastišką pokytį dar per anksti. Vokietijos politinė sistema paremta konsensusu ir koalicijomis, todėl daug reikšmės turėtų tai, ar AfD taptų dominuojančia jėga ir įgytų daugumą.
Šiuo metu, politologo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad Vokietijos saugumo politikos kryptis galėtų dramatiškai pasikeisti. Vis dėlto AfD stiprėjimas esą yra rimtas įspėjimas tradicinėms centro kairės ir centro dešinės partijoms pačioje Vokietijoje.
AfD rinkėjus patraukė kritika tradicinėms partijoms
L. Kojala teigia, kad AfD pergalė parodė, jog dalį rinkėjų įtikina partijos argumentas, esą tradicinės politinės jėgos nesugeba spręsti visuomenei svarbių problemų. Šią tendenciją, jo teigimu, atspindi ir federalinio parlamento rinkimų apklausos, kuriose AfD šiuo metu pirmauja.
Nors federaliniai rinkimai artimiausiu metu nevyks, partijos palaikymas kitose Vokietijos dalyse yra gerokai didesnis nei prieš kelerius metus. Tai rodo visuomenėje esantį nepasitenkinimą dabartine padėtimi.
AfD sėkmę gali lemti ir Vokietijos ekonominiai sunkumai. L. Kojala nurodė, kad 2019–2025 metais realusis šalies gyventojų atlyginimas nepadidėjo. Nors nominalūs atlyginimai augo, dėl infliacijos ir kitų aplinkybių žmonių realioji perkamoji galia išliko nepakitusi, o ekonomika, politologo žodžiais, stringa.
Dar vienas svarbus veiksnys, prisidėjęs prie AfD populiarumo augimo per pastaruosius keliolika metų, yra visuomenės nepasitenkinimas migracijos politika.
AfD rinkėjams teigia, kad tradicinės partijos nesugeba spręsti aktualių klausimų, o situaciją galima pakeisti tik balsuojant už jėgą, kuri iki šiol neturėjo realios politinės galios ir visuomet liko opozicijoje. Panašu, kad toks argumentas daliai rinkėjų pasirodė įtikinamas.
AfD laukia išbandymas: teks pagrįsti garsius pažadus
Iki šiol AfD neturėjo galimybės praktiškai atsakyti už savo rinkiminius pažadus, nes nebuvo valdžioje. Todėl, pasak L. Kojalos, partija negali savo teiginių pagrįsti konkrečiais darbais.
Politologas rinkiminius pažadus apibūdino kaip skambius, populistinius ir supaprastintus. Juose esą teigiama, kad problemų negali išspręsti niekas kitas, tačiau nėra praktinio pagrindo, kuris patvirtintų tokių pažadų įgyvendinamumą.
Dabar Vokietijoje vyksta diskusija, ar kitos partijos turėtų keisti savo poziciją ir pradėti su AfD bendradarbiauti formuojant koalicijas arba balsuojant dėl atskirų sprendimų, ar toliau laikytis izoliacijos politikos.
Vokietijos partijas nuo bendradarbiavimo su kraštutinių dešiniųjų jėga atgraso AfD vertinimas kaip ekstremistinės politinės organizacijos bei istorinės ir politinės aplinkybės. Vis dėlto kai kuriose žemėse išlaikyti tokią poziciją ateityje gali būti sudėtinga.
AfD daugumos Saksonijos-Anhalto žemėje neįgijo, todėl koalicijos derybos gali būti komplikuotos. Tačiau jeigu ateityje dėl matematinių priežasčių izoliacijos politikos nebebūtų įmanoma taikyti, kitoms partijoms tektų peržiūrėti savo poziciją ir sprendimus.
Po praėjusį sekmadienį vykusių rinkimų keturios iš penkių politinių partijų atmetė AfD pasiūlymą pradėti derybas dėl vyriausybės formavimo Saksonijos-Anhalto žemėje.
Žemutinėje Saksonijoje pirmavo CDU
Žemutinėje Saksonijoje vykusiuose vietos rinkimuose CDU, kuriai vadovauja kancleris Friedrichas Merzas, turėtų tapti stipriausia partija, rodo sekmadienio vėlai vakare paskelbti rinkėjų apklausų rezultatai. Tai įvyko nepaisant diskusijų dėl visuomenės pasitikėjimo F. Merzu.
L. Kojala pabrėžė, kad skirtingos žemės turi savitų geografinių, kultūrinių ir istorinių bruožų. Nors nacionaliniu mastu AfD gali pirmauti, Vakarų Vokietijoje jos palaikymas nėra toks didelis kaip Rytų Vokietijoje. Skirtumai tarp šių regionų, politologo teigimu, yra akivaizdūs.
AfD stiprėjimą Rytų Vokietijoje iš dalies paaiškina socioekonominė padėtis. Po Vokietijos susivienijimo Saksonijos-Anhalto žemė neteko daugiau nei ketvirtadalio gyventojų, o vidutinis atlyginimas joje yra maždaug 15–16 proc. mažesnis už šalies vidurkį. Tokios aplinkybės sudaro palankesnes sąlygas AfD augimui.
Balsavimo tendencijos skirtingose Vokietijos žemėse nėra vienodos. Tačiau net ir ten, kur AfD palaikymas mažesnis, tradicinės partijos surenka vis mažiau balsų.
CDU vadovas S. Lechneris ragino keisti politiką
CDU skyriaus Žemutinėje Saksonijoje vadovas Sebastianas Lechneris dar prieš paskelbiant prognozes tikėjo, kad jo partija užims pirmąją vietą. Jis teigė, kad žemės CDU gali atsilaikyti prieš nacionalinę tendenciją ir išlikti stipriausia politine jėga.
S. Lechneris pripažino, kad vietos rinkimai vyko sudėtingomis aplinkybėmis ir kad žmonės išreiškė nepasitenkinimą Berlynu. Jis taip pat pripažino, kad partijai kyla patikimumo problema, kurią artimiausiomis savaitėmis reikės ramiai aptarti.
Politikas paragino federalinę vyriausybę keisti vykdomą politiką. Jo teigimu, Berlynas turėtų sumažinti gyventojų naštą, nes energija ir būstas kainuoja per brangiai, o žmonių pajamos po mokesčių yra per mažos. S. Lechnerio manymu, F. Merzo vyriausybė iki metų pabaigos turi priimti drąsius sprendimus.
Paklaustas apie F. Merzo politinę ateitį, S. Lechneris sakė, kad dabar nėra tinkamas metas svarstyti asmenybių klausimus. CDU, jo teigimu, pirmiausia turi sutelkti dėmesį į kitą savaitę vyksiančius rinkimus Meklenburge-Pomeranijoje ir Berlyne.
Po šių rinkimų CDU komanda ketina aptarti, kaip nuo 20 dienos suteikti gyventojams apčiuopiamesnę pagalbą ir įgyvendinti politiką, kuri padėtų atkurti ekonomikos augimą.
Rinkimai vyko prieš svarbius rugsėjo balsavimus
Sekmadienį vykę rinkimai surengti praėjus vos savaitei po istorinės AfD pergalės Rytų Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemėje. Jie taip pat vyko prieš dvejus svarbius žemių rinkimus, numatytus rugsėjo 20 d.
Vienas pirmųjų patvirtintų rezultatų parodė, kad Volfsburgo, kuriame įsikūrusi „Volkswagen“, savivaldybė išliks CDU rankose.
Volfsburgo mero rinkimuose dabartinis meras Dennisas Weilmannas iš CDU absoliučią daugumą užsitikrino vos vienu balsų skirtumu – surinko 50,1 proc. Antroje vietoje likęs Karstenas Schneideris iš SPD gavo 15,5 proc., o AfD kandidatas Thomas Schickas – 14,1 proc. balsų.
Rinkimai vyko tuo metu, kai „Volkswagen“, kurios akcijų dalį valdo Žemoji Saksonija, stengiasi mažinti išlaidas.
Žemutinės Saksonijos sostinėje Hanoveryje gana greitai paaiškėjo, kad po dviejų savaičių prireiks antrojo rinkimų turo. Suskaičiavus daugiau nei du trečdalius balsų, dabartinis Žaliųjų partijos meras Belitas Onay aiškiai pirmavo prieš SPD kandidatą Axelį von der Ohe.
Rinkėjų aktyvumas išaugo
Iki popietės Žemutinėje Saksonijoje balsavo daugiau žmonių nei prieš penkerius metus. Rinkimų komisija 16.30 val. skelbė, kad aktyvumas siekė 50,67 proc.
Teisę balsuoti rajonų, miestų ir savivaldybių rinkimuose turėjo apie 6,3 mln. žmonių. Jie rinko vietos atstovus, merus ir rajonų administratorius.
Antrasis rinkimų turas Žemutinėje Saksonijoje vyks rugsėjo 27 d.
