Senatvės pensijų dydį lemia ne vien sukauptas stažas ar sumokėtos įmokos. Kiekvienais metais išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į darbo rinkos ir atlyginimų pokyčius. Įstatymas numato, kad skaičiavimams svarbus ankstesnių metų darbo užmokesčio augimas ir ateities prognozės. Paskelbus naujausius vertinimus jau galima numatyti, kiek pensijos nuo kitų metų pradžios turėtų didėti mažiausiai.
Vyriausybės plane pateiktos prognozės apie darbo užmokesčio fondo pokyčius artimiausiais metais leidžia susidaryti preliminarų vaizdą apie būsimą pensijų didėjimą.
Prognozuojamas pensijų indeksavimo dydis
Pensijos indeksuojamos taikant pensijų indeksavimo koeficientą (IK). Jis apskaičiuojamas iš septynių iš eilės einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinio vidurkio: įtraukiami treji metai iki apskaičiavimo metų, patys apskaičiavimo metai ir trejų būsimų metų prognozės.
Finansų ministerija atnaujino šias prognozes. Skaičiuojama, kad šiemet darbo užmokesčio fondas padidės 9,4 proc., o per artimiausius trejus metus augimas atitinkamai sieks 7 proc., 6,4 proc. ir 5,9 proc.
Vidutinė pensija gali padidėti beveik 68 eurais
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 745 eurai.
Jeigu pensijos būtų indeksuojamos prognozuojamu dydžiu, kitąmet vidutinė išmoka galėtų padidėti beveik 68 eurais ir pasiekti 815 eurų. Vis dėlto „Sodra“ pateikia kiek atsargesnį vertinimą – jos skaičiavimu, vidutinė pensija kitąmet turėtų siekti apie 809 eurus.
Konkreti išmokos didėjimo suma kiekvienam žmogui būtų skirtinga, nes ją lemia sukauptas stažas ir apskaitos vienetų skaičius.
Jeigu 9,08 proc. būtų indeksuojamos ir našlių pensijos bei vienišo asmens išmokos, kaip daroma kasmet, jos padidėtų 4,22 euro – nuo dabartinių 44,46 euro iki 50,68 euro.
Numatomas ir dar spartesnis pensijų augimas
Pensijos kitąmet gali didėti ne tik dėl įprasto indeksavimo. Siūlymas tam panaudoti „Sodros“ perviršį sulaukė įvairių vertinimų. Teigiama, kad 2027 metais vidutinės pensijos galėtų didėti vidutiniškai ne mažiau kaip 10 procentų, o vėlesniais metais augimas galėtų būti dar didesnis.
Pagal šiuos skaičiavimus vidutinė senatvės pensija išaugtų mažiausiai iki 830 eurų.
Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane taip pat numatyta iki 2028 metų didinti vidutinės senatvės pensijos santykį su vidutiniu atlyginimu į rankas ir užtikrinti spartesnį pensijų augimą.
Plane nustatytas tikslas, kad iki 2028 metų vidutinė senatvės pensija sudarytų bent pusę vidutinio darbo užmokesčio į rankas.
Šiuo metu apie 745 eurų vidutinę senatvės pensiją gauna beveik 640 tūkst. žmonių. „Sodros“ duomenimis, vertinant šių metų antrojo ketvirčio rodiklius, vidutinė pensija sudaro 46,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas.
Jeigu 50 proc. santykis būtų taikomas jau dabar, vidutinė senatvės pensija siektų 794,35 euro – maždaug 49 eurais daugiau nei šiuo metu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas spaudai Algirdas Dobrovolskas nurodė, kad galutinė suma priklausys nuo tuo metu prognozuojamo darbo užmokesčio ir kasmet nustatomo pensijų indeksavimo.
Todėl šiandien apskaičiuoti 794,35 euro neparodo, kokio dydžio pensija bus reikalinga 2028 metais, kad būtų pasiekta 50 proc. riba. Jei vidutinis atlyginimas iki to laiko didės, didės ir pensija, kuri turės atitikti šį santykį.
Finansų ministerijos 2026 metų kovą paskelbtame ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad 2028 metais vidutinis mėnesinis darbo užmokestis prieš mokesčius sieks 2918,5 euro.
Jeigu šiai sumai būtų taikomi 2026 metais galiojantys mokesčiai, atlyginimas į rankas sudarytų apie 1765,69 euro. Tokiu atveju 50 proc. šios sumos siekianti vidutinė senatvės pensija būtų apie 882,85 euro.
