Nors grybai dažniausiai siejami su maistu ar medicina, dizaineriai Gabija Zinčiukaitė ir Jurgis Judžentis atrado jiems neįprastą paskirtį – iš grybienos jie gamina šviestuvus.
Abu kūrėjai studijavo Pramonės gaminių dizaino programą. Būtent studijų metu Jurgis baigiamajame projekte ėmėsi tyrinėti grybieną. Kaip aiškino Gabija, dėl nedidelio šios medžiagos atsparumo mechaniniams įbrėžimams ir drėgmei buvo nuspręsta kurti retai liečiamus objektus – šviestuvus.
Vėliau Jurgio baigiamasis darbas išaugo į bendrą projektą „NUNOKO“, siūlantį išskirtinius šviestuvus.
Gaminys ne pagaminamas, o užauginamas
Jurgis pasakojo, kad pradiniame kūrimo etape grybiena nereikalauja didelių investicijų į gamybos įrangą. Tačiau svarbiausia jos savybė, anot jo, yra ne vien galimybė laisvai eksperimentuoti, bet ir kitoks pats kūrybos procesas: produktas ne pagaminamas, o užauginamas.
Dizaineris teigė, kad viena yra išgirsti apie perdirbtą medžiagą, o visai kas kita – sužinoti, jog šviestuvas pagamintas iš grybienos.
Šis biokompozitas sudarytas iš susmulkintų kanapių stiebų ir juose išaugintos grybienos. Pačią medžiagą Gabija ir Jurgis užsako iš tiekėjo, naudojančio patentuotą formulę. Taip užtikrinamas jos sterilumas, paruošimas ir švara, be to, kūrėjams nereikia įsirengti laboratorijos.
Kol medžiaga dar neparuošta augti, ji laikoma šaltyje. Iš pirmo žvilgsnio žaliava primena paprastą drožlių maišą, tačiau jame jau yra grybiena, tik mikroskopinio dydžio.
Išėmus medžiagą iš šaldytuvo, jai sudaromos augti tinkamos sąlygos: užtikrinama šiluma, drėgmė ir oro cirkuliacija. Per 2–3 dienas grybiena ima leisti gijas, kurios natūraliai suklijuoja drožles ir suformuoja vientisą šviestuvo gaubtą. Paviršius tuo metu tampa baltas arba gelsvas. Dėl tokio proceso papildomų klijų ir dažų neprireikia.
Vienas šviestuvas pareikalauja 5–6 valandų rankų darbo
Gamybos metu biokompozitas sudedamas į formas ir paliekamas augti. Procesą būtina nuolat stebėti, kad būtų galima tinkamu metu gaminį išimti, apdoroti kraštus ir pradėti džiovinti.
Šviestuvo centre įauginama ąžuolo masyvo detalė. Grybiena ją priima kaip savo medžiagą, todėl klijai nereikalingi. Kad gaminiai būtų tvirtesni ir tiesesni, dabar į juos taip pat įauginamas tinklelis. Vis dėlto dėl natūralios medžiagos ypatybių kiekvienas šviestuvas išlieka savitas, nors kūrėjai stengiasi išlaikyti bendrą estetiką.
Grybienos augimas trunka apie 2–3 dienas, o tempą lemia temperatūra. Visa vieno šviestuvo gamyba, priklausomai nuo džiūvimo trukmės, užima maždaug 2–3 savaites. Net kelių valandų skirtumas gali pakeisti galutinį rezultatą.
Nors pats augimas trunka vos kelias dienas, daug laiko skiriama medžiagos priežiūrai ir apdirbimui. Anksčiau jos sudėjimas į formas užtrukdavo 3–4 valandas, tačiau įgudus šis etapas sutrumpėjo. Daugiau dėmesio dabar skiriama pasiruošimui ir baigiamiesiems darbams, o vienam šviestuvui iš viso tenka skirti apie 5–6 valandas rankų darbo.
Sudrėkusi medžiaga suyra per kelias savaites
Grybienos naudojimas šviestuvams yra gana naujas, todėl tikslių duomenų apie gaminių ilgaamžiškumą kol kas nėra. Jis priklauso nuo laikymo sąlygų. Jei medžiaga patektų į drėgną aplinką ar dirvožemį, ji suirtų maždaug per 4–12 savaičių, priklausomai nuo klimato ir kitų veiksnių.
Gabija ir Jurgis juokauja, kad nebetinkamą naudoti šviestuvą būtų galima nunešti į daržą. Ten jis greitai suirtų ir nepaliktų jokių pėdsakų.
Būtent todėl kūrėjai pasirinko šviestuvus – jie nėra nuolat liečiami. Jų turimi prototipai per 6–7 metus nepakito.
Pasak Jurgio, pradžioje dizaineriai net nesitikėjo pirkėjų susidomėjimo, nes pagrindinis tikslas buvo sukurti įdomų objektą. Tačiau paaiškėjo, kad žmonės ieško neįprastų sprendimų, o lietuviška gaminio kilmė pirkėjams tampa ne tik detale, bet ir svariu argumentu.
