Kauno valdžia anksčiau numatyto termino atvėrė rekonstruotą tiltą per Kauno hidroelektrinę ir baigė pirmąjį Pietrytinio aplinkkelio etapą. Beveik 30 mln. eurų kainavusiu keliu jau važiuoja automobiliai, tačiau paaiškėjo, kad jo dokumentai iki šiol nėra tinkamai sutvarkyti.
Dėl aplinkkelio statybų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismą. Inspekcijos vertinimu, objektas buvo įrengtas nukrypstant nuo teritorijų planavimo dokumentų, konkrečiai – detaliojo plano.
Per tiltą prie Kauno hidroelektrinės eismas buvo uždarytas visą vasarą, nes šis ruožas buvo jungiamas su pietrytiniu aplinkkeliu. Gyventojai pasakojo dėl darbų patyrę nepatogumų ir nerimavę, kaip prasidėjus rugsėjui vaikus pasieks mokyklos.
Vienas gyventojas teigė, kad neatidarius kelio į Petrašiūnus problemos būtų buvusios ypač didelės žmonėms iš Rokų ir Gervėnupio. Dabar kelionės sutrumpėjo, vairuotojai sunaudoja mažiau degalų.
Kelias buvo atvertas savaite anksčiau, nei planuota, o kartu užbaigtas ir pirmasis Pietrytinio aplinkkelio etapas. Vis dėlto vairuotojų nuomonės apie naująją arteriją išsiskiria: vieni ją vertina palankiai, kiti kritikuoja sprendinius ir vadina juos inžinerine kakofonija.
Vairuotojus stebina tai, kad nėra tiesioginio nuvažiavimo į Pažaislį. Norint ten patekti arba grįžti iš tos krypties, tenka atlikti papildomus manevrus. Vienas vairuotojas pasakojo, kad nusileidus prie degalinės norint važiuoti atgal reikia pavažiuoti toliau arba apsisukti ties degaline.
Numatytos keturios juostos, tačiau įrengtos tik dvi
Inspekcija abejoja, ar naujoji eismo arterija šiuo metu yra teisėta. Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vedėjas Edmundas Danilevičius teigė, kad pažeidimas nustatytas dar 2023 metais, tikrinant statybos leidimus.
Anot jo, projektas neatitiko teritorijų planavimo dokumentų. E. Danilevičius pabrėžė, kad ši situacija kitokia nei įprasti atvejai: dažniausiai nustatomi didesni pastatai arba didesnis užstatymas, o šįkart nukrypta priešinga kryptimi.
Gyventojams kilo klausimų, kodėl aplinkkelis tiesiamas kitaip, nei buvo numatyta anksčiau. Kai kurie svarstė, kad sprendimai galėjo būti priimti savavališkai, kiti tikėjosi, jog galutinis rezultatas bus tinkamas.
E. Danilevičius teigė, kad nukrypimas nuo teritorijų planavimo dokumentų buvo neleistinas. Dėl to inspekcija inicijavo statybos leidimo panaikinimą ir pradėjo teismines procedūras.
Savivaldybė aiškina projektą įgyvendinanti etapais
Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Paulius Pachomovas tvirtino, kad tokio masto projekto miestas negali įgyvendinti vienu metu nei finansine, nei laiko prasme. Todėl aplinkkelis tiesiamas atskirais etapais ir ruožais, tačiau toks sprendimas inspekcijai nepatiko.
Šio projekto dalis kainavo apie 30 mln. eurų, o viso aplinkkelio įgyvendinimas galėtų atsieiti beveik pusę milijardo eurų. Savivaldybės atstovai pabrėžia, kad projektas finansuojamas miesto biudžeto lėšomis. P. Pachomovas sakė negirdėjęs ir nematęs, kad tam būtų skirta Europos Sąjungos ar valstybės pinigų.
Tačiau savivaldybė nepaaiškina, kodėl aplinkkelio dokumentai nebuvo tinkamai sutvarkyti. Abi pusės tikisi ginčą išspręsti taikos sutartimi, tačiau jos derinimas jau trunka kelis mėnesius.
Inspekcija norėtų, kad visos problemos būtų pašalintos iki kitų metų liepos, o naujas leidimas atitiktų teritorijų planavimo dokumentus. E. Danilevičius nurodė, kad statybos gali būti tęsiamos ir baigiamos savivaldybės rizika, tačiau visi dokumentai turės būti sutvarkyti.
Jeigu susitarimo sąlygų nebūtų laikomasi, aplinkkelį galėtų tekti uždaryti. Kauno savivaldybė tikina, kad susitarti pavyks, nors ateityje laukia dar didesni darbai: turės būti įrengtos likusios dvi juostos ir pastatytas dar vienas tiltas per hidroelektrinę.
P. Pachomovas teigė, kad esamas „butelio kakliukas“ negalės išlikti toks, koks yra, nes neužteks vietos nei europinei vėžei, nei dar dviem eismo juostoms. Todėl reikės naujo tilto.
Visą Pietrytinio aplinkkelio projektą sudaro keturi etapai. 11 kilometrų ilgio kelias turėtų sujungti magistralę A1 su „Via Baltica“ trasa Varšuvos kryptimi.
